Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos gamintojams Rusijos rinka – tik aštuntoje vietoje

Vežėjai nerimauja, kad krovinių srautas gali mažėti ir ateinančiais metais.
S.Žiūros/BFL nuotr. / Vilkikai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro 19,8 proc. viso eksporto, lietuviškos kilmės produktų eksportas į šią šalį tesudaro 4,8 proc. Pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį Rusija užima tik aštuntą vietą ir, skaičiuojant procentais, dvigubai atsilieka nuo Vokietijos, Latvijos, Estijos.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, Rusijos rinkos netekimas turėtų pastebimų neigiamų pasekmių, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad didžiąją dalį Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas.

„Iš pirmo žvilgsnio, Rusijos rinkos netekimo poveikis būtų apčiuopiamas: tai yra beveik 20 proc. viso mūsų eksporto. Šis skaičius turbūt sukelia daugiausiai mūsų baimių ir nerimo, tačiau paanalizavus giliau galima pastebėti, kad didžioji dalis mūsų eksporto yra reeksportas. Kitaip tariant, galvą pirmiausiai turėtų skaudėti užsienio įmonėms, kurių prekės per Lietuvos teritoriją pervežamos į Rusiją ir, aišku, mūsų transporto sektoriui“, – kalba ekonomistas.

Lietuvos eksportas į Rusiją 2013 metais sudarė 19,8 proc. viso eksporto ir tik 14,6 proc. visos Lietuvos į Rusiją eksportuojamos produkcijos buvo lietuviškos kilmės prekės. Situacija prekyboje su Europos šalimis yra visai kitokia: 58 proc. viso eksporto į Latviją buvo lietuviškos kilmės prekės, Estijoje lietuviškųjų prekių dalis – 74,4 proc., Vokietiją pasiekusių lietuviškos kilmės prekių dalis buvo 82,9 proc.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją praeitais metais sudarė 4,8 proc. viso šių prekių eksporto ir siekė beveik 2,5 mlrd. litų, tuo metu eksportas į Vokietiją siekė 9,8 proc. (5 mlrd. Lt), į Latviją – 9,6 (4,9 mlrd. Lt), o į Estiją – 9,3 proc. (4,76 mlrd. Lt).

Daugiausiai į Rusiją eksportuojama lietuviškos kilmės pieno, mėsos produktų. Nemažą dalį sudaro mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys bei transporto priemonės.

Daugiausiai į Rusiją eksportuojama lietuviškos kilmės pieno, mėsos produktų

G. Nausėdos teigimu, ne visi pramonės sektoriai, eksportuojantys savo produkciją į Rusiją, yra vienodai jautrūs šiai rinkai. Pavyzdžiui, baldų, mašinų, įrengimų pramonės sektoriui Rusijos rinka yra tik viena iš daugelio ir tikrai ne pagrindinė. Skausmingiau į tokios rinkos netekimą reaguotų pieno ir mėsos produktų gamintojai.

Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir jautrus Rusijos rinkai pieno pramonės sektorius sugeba valdyti neigiamus pokyčius šioje rinkoje.

„Praėjusių metų pabaiga parodė, kad, net ir šiai svarbiai rinkai užsidarius, gamintojai nesustabdė savo produkcijos ir nenustojo veikti. Įmonės perėjo nuo greičiau gendančių prie lėčiau gendančių produktų gamybos, savo prekių srautus perorientavo geografine prasme, ir tikrai negalima teigti, kad jos sužlugo ar labai stipriai nukentėjo. Poveikis buvo akivaizdžiai neigiamas, bet suvaldomas“, – pastebi G. Nausėda.

Ekonomisto teigimu, blogiausio scenarijaus atveju, jei Lietuvai užsidarytų Rusijos rinka, verslas sugebėtų gan greitai persiorientuoti, tačiau finansiniai įmonių rodikliai pablogėtų. Pelnas sumažėtų ir dėl įsitvirtinimo kitose rinkos išlaidų, ir dėl to, kad kitose šalyse neįmanoma uždirbti tiek, kiek verslas uždirba Rusijoje.

„Atėjus į naujas rinkas negalima būtų tikėtis to, kas per ilgą įdirbį pasiekta Rusijos rinkoje. Rusijos rinka mums svarbi, tačiau teigti, kad sulig Rusijos rinkos užsidarymu baigiasi Lietuvos ekonomikos istorija, negalima“, – pažymi G. Nausėda.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Ekonomika, Rusija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką