Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras abejoja, ar per antrąjį konkursą pavyks numušti kainas, rašo „Respublika“.
„Naujas konkursas bus paskelbtas tikintis, kad ateis kiti statytojai, kurie šiame konkurse nedalyvavo, ir pasiūlys priimtinesnę kainą. Tačiau juos reikia suvilioti, pakviesti, kad jie ateitų ir pasiūlytų mažesnę kainą negu pasiūlytosios, o tai labai sunkus uždavinys“, – teigė susisiekimo viceministras.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka mano kitaip – jis tikisi, kad naujame konkurse dalyvaus ir užsienio bendrovės.
„Antrą konkursą esame pasiryžę skelbti – dėl to negali būti ir kalbos. Neatmetu, kad jame gali dalyvauti mažiau rangovų, nei jų buvo praėjusiame konkurse. Todėl esame pasiryžę išsiuntinėti kvietimus ne mažiau kaip dešimčiai statybos organizacijų, visoms kelių organizacijoms, potencialiems rangovams iš užsienio. Realu, kad konkurse dalyvaus Latvijos geležinkelių statybininkai, kurių patirtis tiesiant geležinkelius – ypač vertinga. Manyčiau, kad šitaip atsiras realesnė konkurencija ir blaivesnės kainos“, – sakė S.Dailydka.
Jei sumažinti kainų ir apginti viešojo intereso nepavyks, neatmestina, kad Vilniaus aplinkkelio konkurso bus apskritai atsisakyta ir pradėti kiti konkursai.
„Projektų turime, ES pinigų tikrai neprarasime“, – tikino S.Dailydka.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ yra pasirengę įgyvendinti infrastruktūros modernizavimo projektų, esančių Valstybės projektų rezerviniuose sąrašuose, rangos darbų konkursus, kurių bendra vertė viršija 600 milijonų litų. Artimiausiu metu numatoma skelbti konkursus statyti antruosius kelius geležinkelio ruožuose Plungė-Šateikiai, Telšiai-Dūseikiai, Pavenčiai-Raudėnai, elektrifikuoti IX koridorių, rekonstruoti kelio ruožą nuo Kauno iki Kašiadorių, kad juo važiuojantys traukiniai galėtų pasiekti 160 km per valandą greitį.
Mažiausią kainą nutrauktame konkurse – 299,54 mln. litų (su PVM) – pasiūlė Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė „Eurovia Lietuva“ kartu su Čekijos „Eurovia CS“, antroje vietoje su 342,1 mln. litų kaina buvo didžiausia Baltijos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su „Panevėžio keliais“, Geležinkelių tiesimo centru, Latvijos „Belam-Riga“ ir Kauno „Mitnija“, o brangiausiai – už 366 mln. litų – kelią nutiesti pasiūlė Gargždų statybos įmonė „Hidrostatyba“.
Projekto pradinė vertė siekia 273 mln. litų (su PVM), iš jų 192,1 mln. litų būtų ES parama, dar apie 33 mln. litų įmonė ketina skolintis iš Europos investicijų banko.
