„Nors Lietuva visai nedidelė, įvairiose šalies vietovėse gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis, taigi ir nuotaika bei lūkesčiai, pastebimai skiriasi. Galima rasti daugybę šių nesutapimų atsiradimo priežasčių. Tai ir savivaldybės geografinė padėtis, ir verslo objektų susitelkimas regione, ir vietos gyventojų amžius bei darbo jėgos konkurencingumas, traukiantis arba atbaidantis investuotojus, ir daugelis kitų dalykų“, – vardija Odeta Bložienė, Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Atlyginimai labiausiai augo Kazlų Rūdoje
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose susikoncentravę daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Vidutinis Vilniaus gyventojų darbo užmokestis po mokesčių 2010 m. III ketv. siekė 1836 Lt per mėnesį. Vidutinį šalies darbo užmokestį „į rankas“ (1621 Lt) viršijo ir vidutiniai atlyginimai Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajono bei Klaipėdos rajono savivaldybėse.
„Viena iš to priežasčių yra ta, kad šiuose miestuose įsikūrę specifiniai verslo ir gamybos objektai: jūrų uostas, atominė elektrinė, naftos perdirbimo gamykla. Nors darbuotojų skaičius kai kuriose iš šių įmonių pastaraisiais metais gerokai mažėjo, likę dirbti specialistai išlaikė gana didelį darbo užmokestį, o Klaipėdoje ir Mažeikiuose per pastaruosius dvejus metus atlygis už darbą netgi šiek tiek ūgtelėjo“, – komentuoja O. Bložienė.
Labiausiai nuo 2008 m. vidutinis atlyginimas padidėjo Kazlų RūdojeMažiausias pajamas gauna tų savivaldybių gyventojai, kuriose veikia nedaug didelių įmonių, o darbo jėga yra mažai konkurencinga: palyginti mažas darbingo amžiaus gyventojų skaičius, neaukšta kvalifikacija. Nė 1200 Lt „į rankas“ nesiekia vidutinis darbo užmokestis Šalčininkų rajono savivaldybėje (1172 Lt), vos pusšimčiu litų didesni atlyginimai yra Kalvarijos ir Radviliškio rajono savivaldybėse.
Labiausiai nuo 2008 m. vidutinis atlyginimas padidėjo Kazlų Rūdoje (214 Lt), o labiausiai smuko Jonavos savivaldybėje – net 400 litų. Pirmuoju atveju tai iš dalies galėjo lemti sėkminga stambių įmonių veikla, antruoju – dalinis gamybos darbų stabdymas savivaldybėje veikiančioje azoto trąšų ir chemijos produktų gamybos įmonėje.
Daugiausiai bedarbių – Ignalinoje
Kaip nevienodai ekonominės recesijos metu skirtingose savivaldybėse keitėsi darbo užmokestis, taip išsiskyrė ir nedarbo lygio rodikliai.
Didžiausias nedarbas fiksuojamas Ignalinos rajono savivaldybėjeNaujausiais teritorinių darbo biržų duomenimis, didžiausias nedarbas fiksuojamas Ignalinos rajono savivaldybėje – metų pradžioje darbo čia neturėjo net 21,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. 19 ir daugiau procentų siekiantis nedarbas užfiksuotas Akmenės, Vilniaus, Zarasų ir Mažeikių rajonų savivaldybėse. Nuo 2008-ųjų bedarbystė sparčiausiai augo Mažeikiuose – 15,3 procentinio punkto. Mažiausiai bedarbių yra Neringos (5,7 proc.), Birštono (10,7 proc.) ir Šiaulių miesto (11,3 proc.) savivaldybėse.
Nedarbo statistikos informaciją reikšmingai papildo registruotiems bedarbiams išmokėtų nedarbo išmokų skaičius. Didžiausia bedarbių, gaunančių nedarbo išmoką, dalis praėjusių metų III ketv. buvo Visagino, Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybėse. Mažiausiai registruotų bedarbių tokias išmokas gavo Birštono, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybėse.
„Viena vertus, tų savivaldybių, kuriose nedarbo išmokos mokamos gausiau, gyventojai yra labiau priklausomi nuo socialinių išmokų. Kita vertus, tai rodo, jog šiose savivaldybėse yra mažiau ilgalaikių bedarbių“, – teigia asmeninių finansų ekspertė O. Bložienė. Anot jos, nedarbo išmokų skaičiaus mažėjimas nedarbui didėjant liudija, jog bedarbiai jau ilgą laiką neranda darbo, praranda kvalifikaciją. Kadangi ekspertai nekvalifikuotų darbuotojų poreikio didėjimo artimiausiu metu neprognozuoja, didėja rizika, kad dalis šių vietovių gyventojų ateityje susidurs su dar didesniais finansiniais sunkumais.
Iš kur išvyksta daugiausia žmonių?
Didžiausias savo išvykimą deklaravusių gyventojų skaičius (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų) fiksuojamas Klaipėdos, Šiaulių miesto ir rajono, Akmenės rajono ir Visagino savivaldybėse.
Tikėtina, jog didelę dalį emigravusių visaginiečių tai padaryti paskatino Ignalinos atominės elektrinės uždarymas praėjusiais metais ir dėl to gana smarkiai padidėjęs nedarbas. Klaipėdoje tiek emigraciją, tiek pradelstus mokėjimus skatina buvęs didelis paskolų gavėjų skaičius, o Akmenės rajono gyventojus išvykti verčia didelis nedarbas.
Per 2010-uosius nepadengti mokėjimai, tenkantys vienam savivaldybės gyventojui, labiausiai augo pajūryjeKur daugiausia įsiskolinę?
Negalėdami vartojimo išlaidų padengti gaunamomis pajamomis, gyventojai skolinasi. Sunkumus, kurie skirtingų savivaldybių gyventojams dėl didelių išlaidų ir/ar dėl pajamų pasikeitimų iškyla susidūrus su privalomais mokėjimais, atspindi „Creditinfo“ renkamų duomenų analizė. 2010 m. gruodį mažiausia suma už nepadengtus privalomus mokėjimus vienam gyventojui teko Jurbarko (101 Lt), Pagėgių (105 Lt) ir Kelmės (108 Lt) savivaldybių gyventojams.
Per 2010-uosius nepadengti mokėjimai, tenkantys vienam savivaldybės gyventojui, labiausiai augo pajūryje – Klaipėdos ir Palangos miestuose, o labiausiai sumažėjo Druskininkuose ir Birštone.
Kur didžiausi komunaliniai mokesčiai?
Paaiškėjo, kad šilumos energija ir šaltas vanduo brangiausias yra Neringoje. Nors ši vietovė labai dažnai minima tarp patraukliausių gyventi, komunalinių paslaugų kainos čia nedžiugina: šilumos energijos kaina Neringoje yra daugiau nei 14 ct/kwh, o šalto vandens – 4,12 Lt/m3 didesnė nei šalies vidurkis (atitinkamai 24,96 Lt/kwh ir 6,95 Lt/m3). Karštas vanduo brangiausias Trakų r. savivaldybėje. Pagal skirtingus tarifus į savivaldybių, kuriose jie yra didžiausi šalyje trejetukus patenka ir Prienų (šiluma ir karštas vanduo), Pakruojo (šiluma ir šaltas vanduo), Pagėgių (šaltas vanduo) bei Joniškio (karštas vanduo) rajonų savivaldybės.
Už šaltą vandenį mažiausiai moka Šalčininkų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių gyventojai (4,22 Lt/m3), o žiemą pigiausiai šildosi Utenos ir Tauragės gyventojai, kuriems šilumos kaina nesiekia 19 ct/kwh. Už šaltą vandenį mažiausiai moka neringiškiai.
 |
| Statistikos departamento inf./Darbo užmokesčio žemėlapis |
