„Verslo žinios“ rašo, kad tai paaiškėjo Vertybinių popierių komisijai (VPK) atlikus analizę ir palyginus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Slovakijos PF sistemas. Skelbiama, kad Lietuva galėtų pasigirti didžiausiu PF skaičiumi – šalyje veikia 29 antros pakopos PF, palyginimui: Latvijoje – 27, Estijoje –23, Slovakijoje –18, o kur kas didesnėje Lenkijoje – vos 14.
„Tiek valdytojų, tiek fondų skaičių diktuoja pati rinka ir konkurencija. Lietuvos antros pakopos PF fondų dalyviai turi didesnį ir fondų, ir valdytojų pasirinkimą. Platesnis fondų pasirinkimas pagal prisiimamą riziką signalizuoja geresnį sistemos turto išskaidymą. O didesnis valdytojų skaičius mažina nesėkmingo valdytojo riziką“, – sakė VPK pirmininkas Vilius Šapoka.
Kita vertus, anot jo, ilgainiui didėjant sistemos efektyvumui ir atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį, galima būtų prognozuoti ir tam tikro laipsnio rinkos dalyvių konsolidaciją.
„Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitomis nagrinėtomis šalimis, Lietuvos II pakopos PF yra sukaupta mažiausiai“, – sako p. Šapoka ir beria skaičius: Lietuvos antros pakopos PF rugsėjo 24 d. buvo sukaupę 3,677 mlrd. litų vertės turto, kuris sudaro 4,12 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijos PF – 790 mln. latų (6,67 proc. BVP), Estijos – 1,029 mlrd. eurų (7,43 proc.), Slovakijos –3,489 mlrd. eurų (5,3 proc.), Lenkijos – 201,1 mlrd. zlotų (14,59 proc.).
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos PF grąža atrodo panaši į kitų šalių – 1 ir 3 metų laikotarpiu Lietuvos fondai pagal pelningumą daugiausia buvo antroje–trečioje pozicijoje.
Vis dėlto VPK įžvelgia, kad ilgesniu laikotarpiu Lietuvos antros pakopos PF rinkos stipriąja grandimi tapo konservatyvūs fondai. Tai esą lėmė vietinių skolos vertybinių popierių didesnis pajamingumas nei kitose tyrime nagrinėjamose valstybėse.
