Tačiau toks pirkinys pasiteisintų tik tuo atveju, jei lietuviai latvių bendrovę sugebėtų sėkmingai integruoti į savo įmonių grupę, rašo žurnalas „Versus“.
„Versus“ šaltiniai tvirtina, kad „Rigas Piensaimnieks“ pusėn žvilgčioja „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“ ir Vilkyškių pieninė.
„Taip, mes domėjomės „Rigas Piensaimnieks“, nes įmonė turi gerus prekės ženklus. Tačiau viskas tuo ir baigėsi, nes papildomų gamybinių pajėgumų mums nereikia, o mokėti už prekės ženklus tiek, kiek kainuoja visa įmonė, neapsimoka. Mums naudingiau plėtoti savus ženklus“, – sakė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintautas Bertašius.
Tai, kad Latvijoje parduodama Lietuvoje mėgstamų sūrelių „Karums“ ir „Dzintars“ gamintoja, žino ir kitos mūsų pieno perdirbimo pramonės lyderės – „Rokiškio sūris“ ir „Pieno žvaigždės“. Tačiau jų pagrindiniai akcininkai, paklausti nuomonės apie siūlomą pirkinį Latvijoje, išlieka ištikimi savo daugiametėms komunikavimo tradicijoms.
„Aš esu iš tų žmonių, kurie dirba, o ne komentuoja“, – sako vienas „Pieno žvaigždžių“ akcininkų Aleksandras Smaginas.
„Mes ne tik nesidomime šia įmone, aš jos net nežinau“, – tikino „Rokiškio sūrio“ direktorius Antanas Trumpa.
„Tuo, kuo mes domimės – mūsų reikalas, nes jeigu pasakyčiau, tai tada sužinotų konkurentas ir aš nedirbčiau direktoriumi“, – pridūrė jis.
Lietuvos pieno perdirbėjai pirkinį Rygoje skeptiškai vertina dėl kelių priežasčių. Viena jų ta, kad įmonė pastaruoju metu keliavo iš rankų į rankas. Dabartinis savininkas – investicijų fondas „DCEMF Holdings“, registruotas Kaimanų salose, 100 proc. akcijų savininku tapo tik 2010 metų gruodžio viduryje.
Aktyvūs bandymai parduoti „Rigas Piensaimnieks“ vėl gaivina diskusijas apie tai, kad Lietuvos pieno pramonei būtina konsoliduotis. Taip Lietuvos pienininkai taptų konkurencingesni ir už Lietuvos ribų, jiems atsivertų didesnės rinkos, į kurias dabar jie su savo prekės ženklu negali patekti dėl mažų gamybos pajėgumų.
Kai kurie „Versus“ pašnekovai teigia dar griežčiau: jie įsitikinę, kad tai yra vienintelis kelias šiai pramonei išgyventi.
„Anksčiau ar vėliau Lietuvos pieno pramonėje įvyks sukrėtimas, ir tada didžiąsias įmones supirks po vieną“, – neabejoja „Versus“ kalbintas ekspertas. Kitas pašnekovas mano, kad sprendžiant iš dabartinio didžiųjų įmonių akcininkų nusiteikimo, pieno pramonėje dar nieko neturėtų įvykti maždaug 2–3 metus.
