„Sulaukus pensinio amžiaus, žmogaus sukaupta suma turėtų pradėti mažėti“, – 15min.lt sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Jos teigimu, logiška, kad žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, santaupas pradeda leisti. Tačiau tokia tendencija Lietuvoje nėra pastebima.
„Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės visais būdais stengiasi, jeigu ne didinti tų santaupų, tai bent išlaikyti, ir jų tiesiog neleidžia“, – sakė SEB ekspertė.
Finansų analitikų asociacijos ekspertė Karolina Kriščiukaitytė 15min.lt sakė, kad gyventojų taupymas reiškia, kad jie mato ne itin šviesią ateitį.
„Jiems yra sunku, jie stengiasi taupyti ir neišleisti. Tai reiškia, kad jų matoma ateitis – sunki. Jie taupo ne kažkokiam ateities tikslui, pavyzdžiui, namo įsigijimui, kaip daro jaunesni žmonės. Bet jie tiesiog neišlaidauja. Jie mano, kad dabar verta taupyti, nes neaišku, kokias pajamas gaus ateityje ir kokia infliacija bus“, - svarstė K. Kriščiukaitytė.
Taupo taupo, bet nesutaupo
Banko duomenimis, taupo daugiausia vyresni gyventojai – vidutinis indėlininko amžius viršija 50 metų.
„Jauni žmonės indėlių nekaupia – vienas dalykas, jie dar neturi pinigų susikaupę, jie gal turi tėvus, kurie jiems padės. Vidutinio amžiaus žmonės turi tam tikrą ribotą sumą, kuri yra skirta juodai dienai, o kitos lėšos yra skirtos gyvenimui – jie augina vaikus, turi kreditus. O jau kai tie vaikai yra užaugę, gyvenimas sutvarkytas ir buitis sutvarkyta, tada yra tas laikas tinkamiausias kaupti santaupas“, – svarstė J.Varanauskienė.
Vidutinė indėlio suma siekia maždaug 14 tūkst. Lt. Tačiau, analitikės teigimu, tikros situacijos šis skaičius neatspindi – mat Lietuvoje yra labai daug smulkiųjų indėlininkų, kurių indėlis vargu ar sudaro pakankamą sumą „juodai dienai“ (3–6 mėn. darbo užmokestis), o vidurkį augina itin didelius pinigus indėliais taupantys lietuviai.
J.Varanauskienė teigė abejojanti, kad šalies bankuose saugomi indėliai iš tiesų būtų pakankama suma finansiškai sunkaus laikotarpio išgyvenimui.
„Jeigu mes skaičiuojame, kad vienas žmogus per mėnesį taupydamas išleidžia apie 1000 Lt, tai jam 3 tūkst. Lt būtų ta suma „juodai dienai“, bet namų ūkis juk neretai susideda daugiau nei iš vieno asmens, o indėlis vis tiek laikomas vieno asmens sąskaitoje“, – niūrų Lietuvos namų ūkių vaizdą piešė J.Varanauskienė.
Maža paskolų našta
Finansų krizė lietuvius smarkiai pamokė. Anksčiau paskolas ėmę tautiečiai dabar ne tik kad nelinkę leisti svetimų pinigų, bet ir savus deda į kojinę. SEB banko duomenys rodo, kad lietuvių indėlių portfelis yra lygiai toks pats, kaip ir paskolų portfelis – 7,8 mlrd. eurų.
Lietuvoje tarp trijų Baltijos valstybių paskolų našta vienam gyventojui apskritai yra mažiausia. Estą vidutiniškai slegia 5,3 tūkst. eurų paskola, latvį – 3,5 tūkst. eurų, tuo metu lietuvis vidutiniškai skolingas tik 2,4 tūkst. eurų.
Nuo 2008 metų Lietuvoje, kaip ir Estijoje, gerokai ūgtelėjo indėlių suma. Lietuvoje ji išaugo dešimtadaliu – nuo 7,2 mlrd. iki 7,9 mlrd. eurų. Tuo metu Latvijoje indėlių suma išliko beveik nepakitusi.
Banko analitikai skirtingą gyventojų elgesį Baltijos šalyse aiškina ir remdamiesi šalių bankų sektoriaus plėtros ypatumais. Lietuvos ir Estijos bankų sektoriai nepatyrė neigiamų sukrėtimų, šių šalių namų ūkiai tapo dar atsargesni, todėl jų santaupų finansų institucijose dalis didėjo.
