Rusijos ekonomikos problemos, galimos ES ekonominės sankcijos šiai šaliai ir sudėtingas geopolitinis kontekstas taip pat daug optimizmo neįkvepia. Nors Lietuvos ekonomika auga ir bendros biudžeto pajamos į jas įtraukus ES lėšas vis dar nežymiai viršija planus, ekonomistai pabrėžia, kad valdžia turėtų galvoti apie taupymą, o ne dosniai dalinti dar neuždirbtus pinigus.
Mokesčių surinkta mažiau, nei prognozuota
Per pirmąjį šių metų ketvirtį mokestinių pajamų į valstybės biudžetą surinkimo planas nebuvo įvykdytas. Gauta 4,05 mlrd. Lt, o tai yra 81,5 mln. Lt mažiau, nei prognozavo Finansų ministerija.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį mokestinių pajamų į valstybės biudžetą surinkimo planas įvykdytas tik 98 proc.
Gauta 4,05 mlrd. Lt, o tai yra 81,5 mln. Lt mažiau, nei prognozavo Finansų ministerija (FM). Daugiausia pajamų pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukta iš PVM – 2,480 mlrd. Lt, tačiau tai yra 126 mln. Lt mažiau nei prognozuota.
Biudžetą gelbėjo gyventojų pajamų, pelno ir akcizų mokesčiai, kurių surinkta daugiau, nei buvo numatyta.
VMI komunikacijos vadovas Darius Buta 15min.lt teigė, kad palyginti su praėjusiais metais į biudžetą surinka 10 proc. daugiau pajamų, o aiškios metodikos, kaip FM sudaro mokestinius planus, VMI iki šiol negauna, nors ne kartą yra jos prašiusi.
Smarkiai sumažėjo importas
Lietuvos verslas mažiau parduoda importuotų prekių tiek šalies viduje, tiek ir užsienio rinkose, pasyviau dalyvauja reeksporto ir eksporto rinkose, – sakė D.Buta.
VMI duomenimis, importo PVM šiemet deklaruota 21,5 proc. mažiau nei pernai. „Tai reiškia, kad Lietuvos verslas mažiau parduoda importuotų prekių tiek šalies viduje, tiek ir užsienio rinkose, pasyviau dalyvauja reeksporto ir eksporto rinkose“, – sakė D.Buta.
Įmonių PVM apmokestinamos apyvartos buvo 4,8 proc. didesnės nei 2013 m. tuo pačiu metu, tačiau dėl smarkiai mažėjančio importo, įskaitant įsigijimus iš kitų ES šalių, pardavimo PVM augimas pirmąjį ketvirtį lyginant su pernai buvo tik 1,7 proc.
Dar viena priežastis, dėl kurios PVM surinkimo planai nebuvo įvykdyti, yra mažėjančios pramonės produkcijos kainos. 2014 metų sausio bei vasario mėnesį, palyginti su 2013 metų sausiu bei vasariu, neigiamas kainų pokytis sudarė 3,5 ir 4,5 proc. Kainos krito elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.
„Achemos“ ir „ORLEN Lietuva“ bėdos
2014 metų sausio-kovo mėnesiais žymiausias mokėtino PVM sumažėjimas užfiksuotas dujų gamybos, dujinio kuro paskirstymo dujotiekiais, dujų pardavimo dujotiekiais, taip pat elektros perdavimo ir paskirstymo veiklą vykdančių įmonių rodikliuose.
Dujų pardavimams didžiausią įtaką darė mažėjančios trąšų verslo, kuriuo užsiima dėl didelių dujų kainų konkurencingumą prarandanti Jonavos „Achema“, apimtys, didesni biokuro sunaudojimo kiekiai, didžiausio šalies mokesčių mokėtojo „Orlen Lietuva“ importo kritimas.
Stambiuosius tikrina labiausiai
2013 m. VMI nustatė 270 mln. litų nesumokėtų mokesčių, o po tyrimų ir patikrinimų 60 proc. priskaičiuotų sumų teko didiesiems mokesčių mokėtojams.
Kovo pabaigoje skaitydama metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jei VMI būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume bent puse milijardo pilnesnį valstybės biudžetą.
„Siekiant skirti deramą dėmesį stambiajam verslui bei turtingiausiems šalies gyventojams, šios mokėtojų grupės išskiriamos, o joms nuolat parenkamos ir taikomos efektyviausios mokestinių prievolių užtikrinimo priemonės. 2013 m. VMI nustatė 270 mln. litų nesumokėtų mokesčių, o po tyrimų ir patikrinimų 60 proc. priskaičiuotų sumų teko dideliems mokesčių mokėtojams“, – nurodė D.Buta.
Pasak jo, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų skaičiaus proporcijas, mokestinių tyrimų ir patikrinimų procedūromis dideli mokesčių mokėtojai sulaukia 10 kartų didesnio VMI dėmesio, nei smulkus verslas.
PVM kelia susirūpinimą
Šių metų ketvirtį, kaip ir praėjusiais metais, susirūpinimą kelia nesurenkamos planuotos pajamos iš PVM, – teigė V.Galvonas
Finansų viceministro Vytauto Galvono teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį, kaip ir praėjusiais metais, susirūpinimą kelia nesurenkamos planuotos pajamos iš PVM.
„Finansų ministerija pasiūlė Mokesčių administravimo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pataisas, kad būtų sukurtos teisinės prielaidos efektyviau kovoti su mokesčių slėpimu.
Pavyzdžiui, siūlome taikyti solidarią atsakomybę asmenims, sandorių metu žinojusiems arba turėjusiems žinoti, kad PVM nebus sumokėtas, praplėsti kontroliuojančiųjų institucijų galimybes gauti informaciją apie mokesčių mokėtojus ir kita“, − vardijo finansų viceministras.
Ydinga apmokestinimo sistema
Valstybės planai nuspalvinti pernelyg rožinėmis spalvomis, nes tikimasi, kad pavyks vis didesnes sumas ištraukti iš šešėlio, – paaiškino Ž.Mauricas.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt teigė, kad nesurenkami mokesčiai rodo per daug optimistinius valstybės užmojus: „Valstybės planai nuspalvinti pernelyg rožinėmis spalvomis, nes tikimasi, kad pavyks vis didesnes sumas ištraukti iš šešėlio. Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, to padaryti nepavyksta. Bent jau tiek, kiek buvo užsibrėžta.“
Pasak jo, šešėlis Lietuvoje mažėja, tačiau jis vis dar lieka gerokai didesnis, nei buvo prieš ekonominę krizę. Kita problema – mokesčių sistema, kuri nėra labai tinkama dabartinei Lietuvos ekonominei situacijai.
Ž.Mauricas priminė, kad praėjusiais metais buvo sukurta mokesčių darbo grupė. Ji baigė savo darbą pateikusi pasiūlymus, į kuriuos beveik nebuvo atsižvelgta.
„Lietuvoje kapitalas apmokestinamas santykinai mažai, tačiau nemanau, kad mokesčius reikėtų didinti. Mūsų šalis yra tokioje ekonomikos stadijoje, kurioje investicijas pritraukti yra gyvybiškai svarbu. Šiuo atveju labiau dėmesį kreipčiau į išimtis. Nors nominalus mokesčio tarifas yra 15 proc., realiai jis nesiekia net 7 proc.“, – minėjo pašnekovas.
Turi leisti užsidirbti
Visada geriau pirma leisti žmogui užsidirbti, o tik po to rinkti mokesčius. Dabar gyventojai motyvuojamas tiesiog slėpti savo pajamas, – dėstė ekonomistas.
Anot ekonomisto, didelė problema Lietuvoje yra turto apmokestinimas: „Mokesčiai renkami nuo kapitalo, kuris dirba, o nuo turto, kuris nėra naudojamas efektyviai ir kartais piktybiškai nėra įdarbinamas, mokesčiai nerenkami.“
Ž.Mauricas nurodė, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo skirtumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, tačiau šią problemą jis siūlė spręsti mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir keliant vartojimo mokesčius.
„Visada geriau pirma leisti žmogui užsidirbti, o tik po to rinkti mokesčius. Dabar gyventojai motyvuojamas tiesiog slėpti savo pajamas“, – sakė ekonomistas.
Niūrios perspektyvos
Lietuvai reikia žiūrėti, kur dar yra resursų taupymui, nes labai tikėtina, kad metų pabaigoje biudžeto planas nebus įvykdytas.
Paklaustas, kaip vertina viešas diskusijas, kur reikės nukreipti viršplanines pajamas Ž.Mauricas teigė, jog pagrindo dideliam optimizmui nėra.
„Matant ekonominį kontekstą tikimybė, kad šiais metais bus viršplaninių pajamų, yra labai maža. Tikėtina, kad Rusijos ekonomika patirs recesiją, Baltarusijos ekonomika arti to, Ukrainos ekonomika dar prastesnės būklės. Tai darys įtaką ir mūsų įmonių veiklos rezultatams. Taip pat ir stambiausioms įmonėms, kurios yra didžiausios mokesčių mokėtojos. Tai būtina suprasti“, – sakė jis.
Ekonomistas politikams siūlė keisti požiūrį į valstybės finansus ir ieškoti papildomų galimybių taupyti: „Lietuvai reikia žiūrėti, kur dar yra galimybių taupymui, nes labai tikėtina, kad metų pabaigoje biudžeto planas nebus įvykdytas.“
