Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos žmonės brangina savo šeimą, tačiau pinigus leidžia delikatesams

Maisto produktai
„Shuterstock“ nuotr. / Lietuvos žmonės brangina savo šeimą, tačiau pinigus leidžia delikatesams
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šeima, sveikata, finansinis saugumas yra lietuvių gyvenimo kokybės rodiklis. Bent jau taip gražiai jie kalba. Tačiau po būtinųjų išlaidų likusius pinigus gyventojai skiria ne šeimai ar sveikatai, o tiesiog pravalgo.

Lietuvis gerai gyvena, jeigu jo šeima nesivaidija, sveikata yra nepriekaištinga, jis turi finansinį pagrindą po kojomis, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Tačiau į minėtus gero gyvenimo faktorius lietuvis beveik neinvestuoja. Jeigu turi papildomų pinigų – prisiperka įvairių delikatesų.

Mintyse – šeima, realybėje – pilvas

Apklausos duomenimis, 38 proc. gyventojų gyventojų kokybę labiausiai lemia geri santykiai šeimoje, 32 proc. gyventojų yra svarbiausia sveikata ir vidinė ramybė, o 18 proc. prioritetą atiduoda savo ir  savo artimųjų finansiniam saugumui. Mėgstamą darbą, patogią buitį ir turiningą laisvalaikį paminėjo vos keli procentai gyventojų.

Daugiausia laisvų pinigų gyventojai skiria maistui – perka įvairiausius delikatesus ir saldumynus

Kam iš tiesų gyventojai skiria pinigus?

„Realybė čia yra kiek kitokia“, – sakė asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Daugiausia laisvų pinigų gyventojai skiria maistui – perka įvairiausius delikatesus ir saldumynus (54 proc. gyventojų).

„Nesigilinome į kulinarines subtilybes.  Bet tai yra tam tikras savęs pamaloninimas kasdien. Tą galima padaryti kiekvieną dieną po sunkios arba geros darbo dienos. Tai yra prieinama visiems. Mūsų tas procentas nestebina. Tą sau gali leisti bet kokias pajamas gaunantys žmonės“, – sakė apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

11 proc. gyventojų laisvus pinigus leidžia sveikatai, 5 proc. – pramogoms, 4 proc. – IT, buitinei technikai, madingai aprangai, automobiliui. Vos trys procentai rūpinasi savišvieta.

Kodėl lietuviai vieną sako, o kitą daro?

Karaliauja buitiniai poreikiai

„Mūsų visuomenė, nors ir svajoja apie aukštesnių poreikių patenkinimą, realybėje tebeeikvoja jėgas baziniams poreikiams – kokybiškesniam būstui, greitesniam automobiliui ar geresniam išmaniajam telefonui. Tam, kad patenkinamų poreikių piramidėje paliptume laipteliu aukščiau, būtini du dalykai – materialiniai ištekliai ir visuomenės branda. Kol kas neturime nei vieno, nei kito, tačiau teigiami pokyčiai vyksta ir mes po truputį judame link to. Juk jau niekas, pavyzdžiui, nebestato tūkstančio kvadratinių metų namų“, – sakė I.Zokas.

Mūsų visuomenė, nors ir svajoja apie aukštesnių poreikių patenkinimą, realybėje tebeeikvoja jėgas baziniams poreikiams

Tyrimo duomenimis, pinigų delikatesams skiria įvairias pajamas gaunantys gyventojai. Daugiausia smaližiauja itin mažas (mažiau nei 500 Lt per mėnesį) gaunantys gyventojai – 61 proc. jų perka skanėstų. Sveikatingumo priemonėms pinigus dažniausiai leidžia daugiau nei 1,5 tūkst. litų per mėnesį gaunantys lietuviai (12,5 proc. jų skiria lėšų sveikatai).

Tuo metu taupymui, investavimui, gyvybės draudimui lėšų skiriančių žmonių yra vos po kelis procentus visose pajamų grupėse.

Asociacijos užsakymu reprezentatyvią apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu apklausta 1011 18-75 metų Lietuvos gyventojų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką