Politikės nuomone, graikai „gyvena labai neblogai, bet ne taip daug laiko skiria darbui, kaip skiria Lietuvos žmonės“. Pasak jos, lietuviai, kurių pensijos mažesnės, neturi „subsidijuoti“ graikų.
„Čia yra Graikijos problema, graikai skolinosi ir turėjo galvoti, kai skolinosi. Žvelgiant iš Lietuvos pozicijų, esu įsitikinusi, kad mūsų žmonės neturi dengti graikų skolų“, – interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Darbo partijai atstovaujanti parlamento vadovė sakė „labai abejojanti“, ar Graikijos parlamentas patvirtins reikalaujamas reformas. Pasak L.Graužinienės, jei planas visgi bus priimtas opozicijos balsais, „gali iškilti klausimas dėl vyriausybės likimo ir vėl viskas grįš į pradinį tašką“.
Euro zonos šalių vadovai pirmadienį sutarė su Graikija, kad ši įgyvendins mokesčių ir pensijų reformas mainais už naują finansinę paramą. Euro zona Graikiją svarsto paremti 40-50 mlrd. eurų. Europos šalys taip pat užsimena apie skolos restruktūrizavimą, kuris gali apimti paskolų terminų atidėjimą ir palūkanų įšaldymą, tačiau nesutinka sumažinti nominalios skolos.
Paskola būtų skiriama iš Europos stabilumo mechanizmo. Vasarį Lietuva į šį fondą pervedė 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus į jį perves 327,2 mln. eurų. Sprendimą dėl paramos Graikijoje Lietuvoje priims Vyriausybė. Trečiadienį šiuos siūlymus aptars parlamentiniai komitetai.
