Bendrovė pradėjo derybas su Ventspilio ir Rygos uostais, o dėl krovinių gabenimo tarifų – su Latvijos geležinkeliais. Įmonė teigia svarstanti galimybes vežti savo produkciją į Latviją geležinkeliu arba eksportuoti vamzdynu.
Praradimus dėl galimo „Mažeikių naftos“ apsisprendimo krauti per Latvijos uostus „Klaipėdos nafta“ iš dalies tikisi kompensuoti būsimu degalų importu jūra.
Beveik visus Mažeikių gamyklos produktus kraunančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovai tvirtina kol kas nesibaiminantys galimų netekimų ir rasiantys naujų klientų, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
Uostamiesčio įmonė tikina užmezgusi ryšius su stambiais klientais Rusijoje, Kazachstane, tačiau jų produkcija iki šiol per Klaipėdą nekraunama, nes beveik visos benzinui ir dyzelinui skirtos bendrovės talpyklos atiduodamos „Mažeikių naftos“ produkcijai.
„Norime mažinti logistikos sąnaudas, nes dabartinis projektas, kai traukiniu per Šiaulius vežame iki Klaipėdos, mums yra brangus. Todėl ieškome pigesnių alternatyvų, tikime, kad per Latviją vežti būtų pigiau“, – aiškino „Mažeikių naftos“ atstovas spaudai Jacekas Komaras.
Jo teigimu, derybos bei pasirengimas gabenti produkciją per Latvijos uostus gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų.
„Mes turime sutartį su „Mažeikių nafta“ ir abi pusės ją sąžiningai vykdome. Jei jie norės išeiti iš mūsų, turėsime peržiūrėti sutartį, kuri mums nėra labai naudinga tam tikru atžvilgiu dar nuo "Williams" laikų. Jei sutartis būtų peržiūrėta, galvotume, kaip dirbti su jais ir su kitais klientais. Manau, kad čia labiau politiniai dalykai“, – teigė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Jurgis Aušra.
Praradimus dėl galimo „Mažeikių naftos“ apsisprendimo krauti per Latvijos uostus „Klaipėdos nafta“ iš dalies tikisi kompensuoti būsimu degalų importu jūra.