Pasak LŽ kalbintų medienos pramonės atstovų, ant ekonomikos augimo bangos iškilę konkurentai ir buvę partneriai dabar jau nušluoti kitos – bankrotų bangos, todėl „švariame miške dirbti lengviau“. Lentpjūvių atstovai fiksuoja atsigaunančius vidinės rinkos užsakymus, kurių anksčiau nelaikė reikšmingais. Medienos pramonės technikos prekiautojai pažymi, kad įmonių poreikis technologijoms niekur nedingo – jos nesibodi ieškoti būdų, kaip efektyviai investuoti. Baldų gamintojai džiaugiasi turintys patikimą partnerę iš kaimynės Švedijos.
Technologijų poreikis nedingo
Pramonės technikos pardavimo ir priežiūros įmonės „Lintera“ technikos direktoriaus Rimanto Činčio įsitikinimu, tai, kad per vasarą išsilaikiusios įmonės šiuo metu turi užtektinai darbo, jau rodo rinkos stabilizavimąsi. Pasak pašnekovo, jeigu šį rudenį lygintume su 2007-2008 metais buvusiais veiklos rodikliais, vidinės rinkos atsigavimo dar nematytume, tačiau tikėtina, kad rudenį rinka bus aktyvesnė negu pavasarį. „Galime pasidžiaugti, jog dauguma tų, su kuriais dirbame, atlaikė bankrotų bangą ir išsaugojo užsakovų keliamus kokybės reikalavimus, o tai reiškia, kad žada dirbti, ne bankrutuoti“, – LŽ sakė R.Činčys.
Jis atkreipė dėmesį, jog baldų pramonės įrangos prekybos srityje per vasarą atsirado nauja tendencija – paklausa ir prekyba nenauja technika. „Vyksta įrenginių perskirstymas. Išperkamosios nuomos kompanijos iš nemokių ir bankrutavusių klientų atsiima įrangą ir sėkmingai ją parduota tiems, kurie nori atsinaujinti, tačiau naujai technikai stokoja lėšų. Šie įrenginiai nėra seni ar labai nudėvėti, bet parduodami gerokai pigiau ir šiuo metu turi nemenką paklausą. Judėjimas vyksta. Vienos įmonės uždaromos, todėl parduoda įrangą, kitos ją perka palankiomis sąlygomis“, – dėstė tendencijas pašnekovas.
Šalies medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriaus atstovai neslepia, kad pardavimo, užsakymų ir užklausų padidėjimas jau gali būti susijęs su pirmų rinkos atsigavimo ženklų užuomazgomis.
Tuo metu prekyba nauja technika, pasak R.Činčio, beveik sustojusi. Naujų rinkos žaidėjų neatsiranda, o esami stengiasi išsiversti turima gamybos baze, kurią daugelis yra atnaujinę prieš 2 ar 3 metus. Tad pramonės technikos pardavėjai šiuo metu gyvena iš dėvėtų įrenginių, atsarginių detalių pardavimo ir techninės priežiūros paslaugų.
„Įrangos gamintojai taip pat prisitaikė prie sumažėjusios paklausos, kuri paprastai būna susijusi su lėšų stygiumi, todėl patys pradėjo kredituoti pirkėjus. Jeigu susitariama su gamintoju, jis veikia panašiai kaip išperkamosios nuomos bendrovė. Dabar įmonės naudojasi šia paslauga, nes anksčiau to nėra buvę. Šiandien joms tai dar viena galimybė diegti naujas technologijas“, – aiškino R.Činčys.
Paklaustas apie artimiausias medienos sektoriaus perspektyvas, pašnekovas užsiminė turįs vilčių, kad įmonėms stotis ant kojų turėtų padėti ir Europos Sąjungos (ES) parama. „Tai, jog nemaža dalis siekia pasinaudoti šia parama, matyti iš mūsų bendrovę pasiekiančių užklausų – jų reikia prieš sudarant preliminarius būsimų investicijų biudžetus. Atkreipėme dėmesį, kad medžio apdirbimo įmonės orientuojasi į programuojamus apdirbimo cechus. Kitaip sakant, jos norėtų modernizuoti ir kompiuterizuoti gamybą. Gavusios ES finansavimą įmonės dar šiemet pradės investuoti, skelbs pirkimo konkursus. Žadame aktyviai juose dalyvauti. Žinoma, konkurencija bus jaučiama, tačiau sunkmečio sąlygos labai stipriai išgrynino ir technikos pardavėjus, todėl tikėtinas užsakymų padidėjimas“, – kalbėjo „Linteros“ technikos direktorius.
Perspektyvos ateityje
Medienos apdirbimo bendrovės „Lugvita“ direktorius Gytis Lukoševičius LŽ sakė, kad apyvartinių lėšų trūkumas, nors rinkoje ir esama tam tikrų gerų ženklų, šiuo metu vis dar yra didelis verslo atsigavimo stabdys. Pasak jo, gauti iš bankų valstybės garantuojamų paskolų labai sudėtinga.
„Lentpjūvės darbų nestabdėme nė vieną mėnesį. Šiandien vieni medienos gaminiai paklausūs, jų užsakymų daugėja, o kiti užsiguli sandėlyje. Ne visa gaminama produkcija yra paklausi ir iš karto, kaip anksčiau, parduodama. Lyg ir matome, jog šis tas rinkoje juda, bet matome, ir kas stovi“, – dėstė pašnekovas.
Pasak G.Lukoševičiaus, šiuo metu rinkoje jaučiama spygliuočių medžių rąstų paklausa, o tai lemia, kad ir lentpjūvės turi daugiau darbo. „Tai susiję su vasarą pajudėjusiomis privataus sektoriaus statybomis. Žmonės neatsisakė namų statybų, kiti stengiasi jas baigti. Dar viena paklausios produkcijos dalis – eksportuotojams reikalinga vadinamoji tarinė mediena, iš kurios gaminami padėklai produkcijai transportuoti. Tai rodo, kad pajudėjo kroviniai“, – dalijosi įžvalgomis bendrovės direktorius. G.Lukoševičius įsitikinęs, jog atsigaunančių eksporto rinkų lemiamų dabartinių užsakymų tik gausės, ir jie padės stotis ant kojų medienos pramonei.
Darbai, kurių šiuo metu imasi šalies lentpjūvės, ekonomikos pakilimo laikotarpiu joms buvo tik papildomas pajamų šaltinis, o dabar tai įvardijama pirmais atsigavimo ženklais. Paklaustas, ar šiandien, kai medienos paklausa Lietuvoje šiek tiek padidėjusi, užtenka žaliavos, G.Lukoševičius teigė, kad jaučiamas spygliuočių medžių rąstų trūkumas. Dėl to truputėlį pakilo šios medienos kaina. „Tačiau tai dar nepakeitė privačių savininkų, kuriems priklauso apie 50 proc. miškų, nuomonės, kad kirsti ir parduoti medžius jau vėl apsimoka. Urėdijos pjauna, bet jų siūlomo kiekio neužtenka. Be to, nereikia pamiršti, kad miško kirtimui turi įtakos ne tik ekonominiai, bet ir gamtos faktoriai. Drėgnu laikotarpiu ne visus lapuočius medžius galima kirsti, o tai irgi lemia atsirandantį trūkumą ir didesnę kainą“, – pasakojo G.Lukoševičius.
Partnerė maitintoja
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas LŽ užsiminė, kad šiuo metu medienos pramonės sektoriaus ekonominių rodiklių dinamikoje jau galima įžvelgti atsargų optimizmą. „Yra skaičių, kurie džiugina. Šalies medžio apdirbimo ir baldų gamybos įmonės, dirbančios su didžiausiais pasauliniais tinklais, o konkrečiau – su didžiausiu mūsų sektoriaus prekybos partneriu Švedijos „Ikea“, šiandien išties gerai laikosi. Koncerno „Ikea“ įtaka geruoju požiūriu Lietuvos gamintojams išties didelė. Ši kompanija galėjo rinktis partnerius bet kur kitur, bet pasirinko mūsų šalies potencialą. Tokį sprendimą iš dalies lėmė tai, kad ši Švedijos kompanija yra netoli mūsų. Pavyzdžiui, su tokiu milžinišku Amerikos prekybos tinklu „Wal-mart“ mūsų šalies baldininkams, kad ir kaip jie norėtų dirbti, užmegzti kontaktų vis nepavyksta. Viena priežasčių – būtent geografinė. Todėl labai sunku pasakyti, kaip šiuo metu gyventų Lietuvos baldų pramonė, jeigu nebūtų tokios partnerės kaip „Ikea“. Šios kompanijos įsigyto fabriko „Girių bizonas“ medžio drožlių plokščių gamybos liniją planuojama stipriai plėsti. Taigi jei mūsų šalyje bus gaminama ši baldinė žaliava, labai racionalu, kad šalia iš jos bus gaminami ir baldai“, – neabejojo perspektyvomis R.Beinortas.
Fiksuojamas stabilus augimas
Kaip LŽ informavo koncernas SBA, jo valdoma baldų grupė šiemet per pusmetį pasiekė 222,585 mln. litų pardavimą – tai 8 mln. litų daugiau nei tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu. Didžiausiu augimu iš SBA įmonių išsiskiria UAB „Visagino linija“, šiais metais pardavusi beveik dvigubai daugiau produkcijos (50,791 mln. litų) nei pernai.
SBA baldų grupės vadovas Ričardas Kiaurakis sako, kad vienas pagrindinių 2008 ir 2009 metų SBA baldų grupės uždavinių – gamybos efektyvumo didinimas. Daugiau dėmesio skiriama struktūriniams pertvarkymams, procesų optimizavimui, sąnaudų taupymui. Šiemet SBA baldų grupė bandys pasinaudoti ES parama. „Investuojame į naujas technologijas ir įrenginius siekdami didinti produkto gamybos lankstumą, pateikiame rinkoms naujų medžiagų panaudojimo galimybių ir savito dizaino produktą. Investuojame, nes žinome, kad tai leis taupyti, mažinti veiklos išlaidas ir didins mūsų konkurencingumą rinkose“, – vardijo R.Kiaurakis.
