Pasak E.Masiulio, valstybės lėšos, skiriamos uosto plėtrai, yra adekvačios toms pajamoms, kurias valstybė gauna iš krovos kompanijų, ketvirtadienį rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
„Šį klausimą vertinu kompleksiškai. Nebūtų Klaipėdos uosto, labai daug įmonių irgi neliktų, jos nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Tos investicijos pasiteisina ir grįžta per įvairiausius mokesčius į valstybės biudžetą“, – tvirtino E.Masiulis.
Anot jo, nereikia manyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavos yra visas uosto indėlis į valstybės ekonomiką. Su Klaipėdos uostu yra susijęs labai didelis darbo vietų skaičius, darbuotojai moka gyventojų pajamų mokestį į biudžetą, „Sodros“ mokesčius, įmonės taip pat moka mokesčius.
„Kitas dalykas: turi būti nustatyti valstybės investicijų atsiperkamumo kriterijai. Negali būti taip, kad valstybė investuoja, o krovos kompanijai staiga nebereikia, pavyzdžiui, geležinkelio bėgių, nes pasikeitė jos savininkas ir planai. Įsipareigojimai turi būti abipusiai. Šiuo atžvilgiu turi būti nustatytos žaidimo taisyklės. Valstybės pinigai turi būti leidžiami apgalvotai“, – sakė E.Masiulis.
