Reikia pateikti paslaugą pirkėjams taip, kad jiems būtų malonu ateiti į turgavietes, siūlyti kokybiškas prekes
„Klaipėdoje yra per 2000 smulkiųjų verslininkų, dirbančių turgavietėse. Svarbiausia jų gero darbo garantas – darbo sąlygos, nes šiandieninėje rinkoje konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais yra labai sudėtinga. Reikia pateikti paslaugą pirkėjams taip, kad jiems būtų malonu ateiti į turgavietes, siūlyti kokybiškas prekes. Klaipėdoje prekybos centrų yra virš dešimt. Konkurencija čia didelė, o žmonių kaip ir visur Lietuvoje mažėja, perkamumas taip pat traukiasi“, – sakė D. Botyrius.
„Klaipėdos miesto turgavietėse prekybos vietos kaina yra viena iš didžiausių Lietuvoje. Už vieną kvadratinį metrą prekybininkams tenka mokėti 120-160 litų per mėnesį, tačiau sąlygos ženkliai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų turgaviečių. Štai kad ir Kaune ar Vilniuje analogiškose turgavietėse tokio pat ploto nuomos kaina yra apie 60 litų, o Klaipėdoje 120 litų. Kalbant apie tai, kad tokias sumas moka žmonės, stovintys po stogu lauke, tai yra labai daug. Juk prekybai vykdyti reikalingas ne vienas kvadratinis metras, tad kainos susidaro milžiniškos.
Su savivaldybe bandome rasti dialogą jau porą metų, bet ji laikosi požiūrio, kad viskas gerai. Turgavietės veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės – jos siekia pelno, bet juk prekybininkai moka ne tik už darbo vietą. Dar tenka mokėti už padėklo padėjimą, prekių palikimą nakčiai ir pan. Tai labai neramina, nes sudaro labai ženklią dalį. Tad kainos išsipučia iki kokių 150 litų. Pavyzdys – jei prekiaujant šaldyta mėsa už vitriną sumokama 1200 litų per mėnesį ir dar prisideda kiti mokesčiai, susidaro 2200 litų suma. Taigi prekiavimo vieta pabrangsta visu tūkstančiu litų“, – dėl uostamiesčio smulkiųjų verslininkų nuogąstavo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
Klaipėdos miesto turgavietėse prekybos vietos kaina yra viena iš didžiausių Lietuvoje.
„Taigi lyginant šias kainas, kad ir su Kauno prekyvietėmis, matyti, kad prekybininkai ten moka panašius mokesčius, bet jų darbo sąlygos ženkliai geresnės – apšvietimas, šiluma, tualetai. Tad dėl to mes rašėme savivaldybei raštus, rengėme susitikimus. Dabar turgavietėse keitėsi vadovai, lyg žadama gerinti sąlygas ir atnaujinti naująjį Klaipėdos turgų, kuris yra didžiausias. Visgi kainų perskaičiavimo nelabai tikimės, nes teigiama, kad turgavietės atnaujinimui reikės skirti nemažai lėšų. Nuolatos dirbančių turgavietėse mažėja, jie neišsilaiko ir išeina, o naujų prekybininkų neateina. Dirba tik senieji, kurie turi ilgametę patirtį. Prekybininkai turguose sparčiai sensta“, – sakė D. Botyrius.
Pašnekovas priminė, jog smulkiesiems verslininkams nerimą kelia ir euro įvedimas: „Individualia veikla užsiimantiems žmonėms smulkiųjų popierinių eurų niekas neduos iki sausio 1 d. Gruodžio pabaigoje jie galės gauti monetų, o popierinių eurų turės keliauti sausio 1 dieną. Tuomet dirbs tik vos keletas vietų. Tad reikia pagalvoti, kad prekybininkai neturės smulkių popierinių eurų, kas apsunkins prekybą“.
