Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naftos magnato planai prisiteisti iš „Mažeikių naftos“ 40 mln. litų žlugo

Žvėriškos degalų kainos
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Prieš žvėriškas degalų kainas aršiai kovoja ne tik paprasti vairuotojai, bet ir didmeninės rinkos rykliai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė verslininkui Vytautui Kabailai priklausančios bendrovės „Klevo lapas“ ieškinį kompanijai „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) dėl didžiulės žalos, kurią lėmė nesąžininga konkurencija, atlyginimo.

Kaip jau rašė 15min.lt, verslininkui V.Kabailai priklausanti bendrovė „Klevo lapas“ siekė Aukščiausiajame Teisme prisiteisti iš kompanijos „Orlen Lietuva“ 40 mln. litų žalos dėl nesąžiningos konkurencijos atlyginimą.

Maža to, kol LAT teisėjų kolegija svarstė skundą, verslininkai išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, jog kasdien ta žala auga dar 4,6 tūkst. litų.

Anot pranešimo, „Orlen Lietuva“ nesąžiningos konkurencijos faktai yra pripažinti, todėl dėl to kylančios žalos atlyginimo priteisimas – tik techninis klausimas.

Tačiau LAT teisėjai verslininką V.Kabailą labai nuvylė. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), paskelbė, kad „Klevo lapo“ skundas nepagrįstas ir jį atmetė.

Piktnaudžiavo padėtimi rinkoje

Ieškovas – likviduojama UAB ,,Klevo lapas“, buvo nurodęs, kad nuo 1996 m. užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba naftos produktais. Nuo 1999 metų kovo 1 d. AB „Mažeikių nafta“ keturioms užsienio kompanijų bendrovėms, turinčioms naftos produktų importo licenzijas, tokioms kaip UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Statoil Lietuva“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, suteikė 60 Lt/t išskirtines produkcijos pirkimo nuolaidas, patvirtintas AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymu.Vienas iš LAT atmestų naftps magnato argumentų: juk Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nukentėjusiai šaliai turi būti atlyginta tikroji patirtos žalos vertė, dėl to teisė į visišką nuostolių atlyginimą apima ne tik faktinius nuostolius, bet ir pelno praradimus bei palūkanas.

Ieškovo teigimu, tokiais atsakovo veiksmais kitoms naftos produktų importo licenzijų neturinčioms įmonėms, tarp jų ir UAB „Klevo lapas“, dirbtinai buvo sudarytos nepalankios sąlygos toliau prekiauti AB „Mažeikių nafta“ produkcija ir konkuruoti rinkoje. Ieškovas tokius atsakovo veiksmus vertino kaip neteisėtus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų bei 17 straipsnių reikalavimus, nes jam nustatydamas diskriminacines sąlygas atsakovas pažeidė įstatymo nuostatas, draudžiančias piktnaudžiauti dominuojama padėtimi, ir, vyraudamas rinkoje, siekė tuo piktnaudžiauti, nuolaidą taikė, neatsižvelgdamas į perkamų produktų kiekį.

Be to, ieškovas nurodė, kad 1998 m. gruodžio 29 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurios 6.3 punktą vienašalis sutarties nutraukimas numatytas įspėjus prieš 30 dienų, tačiau atsakovas nutraukė naftos produktų tiekimą 1999 m. rugsėjo 13 d., neįspėjęs ieškovo, ir taip pažeidė sutartį, dėl to buvo visiškai sutrikdyta šio veikla. Dėl sutarties ir įstatymo pažeidimo ieškovas, turėdamas naftos produktų tiekimo-sandėliavimo bazę, darbuotojus, nebegalėjo vykdyti prekybos naftos produktais veiklos.

Prašomą priteisti žalos dydį ieškovas apskaičiavo taip, kad iš atsakovo nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 1999 m. gruodžio 30 d. pirkdamas naftos produktus ir nepagrįstai negavęs 60 Lt/t nuolaidos, jis patyrė 740 853 Lt nuostolių; už laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo, t. y. iki 2007 m. lapkričio 12 d., darydamas prielaidą, kad jo pardavimai būtų išlikę tokios pat apimties kaip 1998 m., ieškovas nurodė už nurodytą laikotarpį negavęs 36 606 156,42 Lt grynųjų pajamų, kurias būtų gavęs, jei atsakovas nebūtų nutraukęs naftos produktų tiekimo.

V.Kabaila: žala turi būti atlyginta!

Verslininkas V.Kabaila, teikdamas kasacinį skundą LAT teisėjams, išdėstė tokius svarbiausius kasacijos pagrindus ir juos pagrindžiančius esminius argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsižvelgė į žalos atlyginimo dėl konkurencijos teisės pažeidimo specifiką. Europos Komisija Baltojoje knygoje dėl ieškinių atlyginti žalą, padarytą dėl Europos Bendrijos antimonopolinių taisyklių pažeidimo, rekomendavo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nacionaliniai teismai, priimdami sprendimą dėl ieškinio žalai atlyginti, negalėtų priimti sprendimo, prieštaraujančio nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimui. Neteisėtumas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, byloje įrodyta Konkurencijos tarybos nutarimu, priešingai nei konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.

2. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nukentėjusiai šaliai turi būti atlyginta tikroji patirtos žalos vertė, dėl to teisė į visišką nuostolių atlyginimą apima ne tik faktinius nuostolius, bet ir pelno praradimus bei palūkanas.

Tai tik dalis V.Kabailos skunde išdėstytų motyvų.

100 tūkst. litų bauda „Mažeikių naftai“

LAT teisėjams žinoma, kad už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto (piktnaudžiavimas dominuojama padėtimi rinkoje) pažeidimą Konkurencijos taryba 2000 m. liepos 10 d. nutarimu paskyrė bendrovei „Mažeikių nafta“ 100 000 litų baudą.

Egidijaus Jankausko/dienraačio 15 minučių nuotr./Mažeikių naftos degalų suvartojimas Lietuvoje krito dėl lėtėjančios ekonomikos bei pigesnio dyzelino Lenkijoje.
Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Mažeikių naftos gamykla 

„Šalių 1998 m. gruodžio 29 d. sutartis sudaryta anksčiau negu priimtas AB „Mažeikių nafta“ 1999 m. kovo 15 d. įsakymas, dėl to šio įsakymo nuostatos negalėjo pakoreguoti sutarties ir negalėjo būti taikomos jos dalyviams. Konkurencijos taryba nubaudė AB „Mažeikių nafta“ administracine bauda dėl to, kad ji vienodo pobūdžio sutartyse nustatė nevienodas sąlygas ir kai kurioms įmonėms taikė nuolaidas. Tačiau Konkurencijos taryba netyrė ir nenagrinėjo, ar UAB „Klevo lapas“ turi teisę į nuolaidą. Ieškovas nuolaidos iš atsakovo negavo, nes nepadengė skolų. Atsakovas taikė nuolaidą produkcijai, siekdamas apsaugoti Lietuvos rinką nuo pigių įvežamų ir ne visada geriausios kokybės naftos produktų iš Rusijos ir kitų šalių, tačiau tai nerodo atsakovo noro ir ketinimų diskredituoti ieškovą rinkoje, šios nuolaidos nesuteikimas ieškovui nėra neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme. Pagal 1998-1999 m. UAB „Klevo lapas“ veiklos analizę teismas sprendė, kad ieškovo grynojo pelno gavimo rodiklis krito dėl UAB „Klevo lapas“ blogo verslo administravimo, debito išieškojimo nebuvimo, ir tai buvo tikrieji veiksniai, nulėmę 1998 m. ketvirto ketvirčio ieškovo pelno ir grynųjų pajamų rodiklio esminį kritimą, kuris įvyktų ir nepaisant nurodytos nuolaidos, kuri jau nebegalėjo pakeisti ieškovo UAB „Klevo lapas“ ūkinės- finansinės padėties. Ieškovo verslo žlugimą nulėmė tokios priežastys: apyvartinių lėšų neturėjimas dėl netinkamo administravimo, blogo debitorinių skolų išieškojimo darbo, alternatyvių verslo šakų neplėtojimo, nesugebėjimo laiku (dar 1998 metais) pasinaudoti banko kreditavimo sistema, ieškovo pasirinktų rizikingų pirkėjų (privatūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kurie atsiskaito tik po derliaus pardavimo ir perka naftos produktus sezoniškai), didelės, pasenusios naftos bazės ir jos teritorijos didelių išlaikymo sąnaudų. Šios priežastys aptartos ir konstatuotos įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 14 d. ir 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimis bankroto byloje“, – pažymi LAT teisėjų kolegija.

Įmonė jau buvo vegetuojanti

Teismas pažymi, jog ieškovo didelė dalis pradelstų skolų susidarė iki atsakovo priimto sprendimo taikyti rinkos dalyviams nuolaidą, dėl to jų apimčiai, nulėmusiai įmonės nemokumą, neturėjo įtakos „Mažeikių naftos“ sprendimas kai kuriems rinkos dalyviams taikyti nurodytą nuolaidą.Daugelis V.Kabailos konkurentų atsiskaitydavo už gautus naftos produktus per 15 kalendorinių dienų, tuo tarpu dėl ieškovo 1999 m. galiojusioje sutartyje buvo nustatytas palankesnis – 60 dienų – mokėjimo terminas. Apskaičiuota ilgesnio mokėjimo termino ekonominė vertė, t. y. ieškovui taikytas 45 dienomis ilgesnis atsiskaitymo terminas, atsižvelgus į ieškovo apyvartą, prilygo 773 755,70 Lt kredito palūkanoms. Taigi ieškovo kreditavimą reiškę ilgesni mokėjimo terminai leido ieškovui sutaupyti daugiau, nei jis sutaupytų turėdamas 60 Lt/t nuolaidą.

Byloje pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004 m. liepos 30 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad ieškovo 1998-1999 m. laikotarpiu finansinė būklė buvo bloga ir jis neturėjo galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais, ieškovas buvo nemokus nuo 1999 m. pradžios, t. y. anksčiau, nei atsakovo pradėta taikyti tiekiamos produkcijos kainos nuolaida, taip pat kad ieškovui trūko apyvartinių lėšų ir jis pirkdavo prekes didėjančios skolos atsakovui sąskaita.

Pasinaudoti nuolaida beveik nebespėtų

Ginčas byloje pagal pareikštą ieškinį yra dėl žalos, ieškovo skaičiuojamos kaip negautos pajamos tuo atveju, jei ieškovas tęstų ūkinę veiklą 1999-2007 m. ir tokios ūkinės veiklos apimtys (mažmeninė naftos produktų prekyba) išliktų 1998 m. apyvartos lygio.

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad rinkos dalyviams nevienodos sąlygos (60 Lt už toną nuolaida tiekiamiems naftos produktams) taikytos atsakovo generalinio direktoriaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymo pagrindu, o ieškovas nuo 1999 m. rugsėjo 13 d. nebegalėjo tęsti ūkinės veiklos, nes jam dėl pradelstų skolų sustabdytas naftos produktų didmeninis tiekimas. 2001 m. gegužės 17 d. ieškovas pasiskelbė nemokiu ir jam iškelta bankroto byla Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi.

Kodėl neskaičiuoja, kiek sutaupė?

LAT teisėjai atkreipė dėmesį ir į dar vieną labai įdomią aplinkybę. Byloje nustatyta, kad, nepaisant nuolaidos naftos produktams neturėjimo, ieškovas galėjo naudotis geresnėmis nei konkurentai kitomis sąlygomis, t. y. ilgesniais atsiskaitymo terminais tiekėjui už naftos produktus ir pigesnėmis perkamų naftos produktų transportavimo geležinkeliu paslaugomis.

Byloje teismo paskirtų ekspertų išvadose nurodyta, kad jeigu atsakovas būtų suteikęs ieškovui 60 Lt/t nuolaidą, ieškovas būtų sutaupęs 700 341,46 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, kad daugelis naftos produktų didmeninių pirkėjų (ieškovo konkurentų) atsiskaitydavo už gautus naftos produktus per 15 kalendorinių dienų, tuo tarpu dėl ieškovo 1999 m. galiojusioje sutartyje buvo nustatytas palankesnis – 60 dienų – mokėjimo terminas. Aptariamame ekspertizės akte apskaičiuota ilgesnio mokėjimo termino ekonominė vertė, t. y. ieškovui taikytas 45 dienomis ilgesnis atsiskaitymo terminas, atsižvelgus į ieškovo apyvartą, prilygo 773 755,70 Lt kredito palūkanoms, apskaičiuotoms atsižvelgus į to laikotarpio galiojusias Lietuvos banko skelbiamas paskolų litais vidutines metų palūkanų normas. Taigi ieškovo kreditavimą reiškę ilgesni mokėjimo terminai leido ieškovui sutaupyti daugiau, nei jis sutaupytų turėdamas 60 Lt/t nuolaidą.

Naftos magnato pralaimėjimą Aukščiausiajame Teisme simbolizuoja ir tai, kad iš V.Kabailos valstybei priteista 41,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką