Klaipėdoje ir regione dokumentus renovacijai ruošia dar 16 namų. Vienas namas renovaciją pagal naują programą „Jessica“ jau pradėjo. „Pamažu pradeda išjudėti ši programa. Kretingoje vieno daugiabučio darbai eina į pabaigą. Plungė domisi, ten jau užbaigtas pirmas Lietuvoje pagal programą „Jessica“ renovuotas namas, dar du namai pritarė idėjai dalyvauti programoje. Šalia Plungės yra Varkaliai, ten irgi ruošia investicinį projektą. Nauji vėjai papūtė Veiviržėnuose – vienas namas ketina dalyvauti. Šilutėje pora namų pradėjo judėti. Palangoje vyko poros namų susirinkimai, turi rimtų ketinimų. Taigi, sukruto ir mažesni miesteliai“, – pasakojo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Šimonis.
Paramos vis daugiau
Dažniausiai daugiabučių gyventojai imasi kapitalinės namo renovacijos. Atlikus visus darbus galima tikėtis ir didesnės valstybės paramos.
 |
| Gedimino Bartuškos nuotr./Algirdas Čepas BUPA direktorius |
Anot E.Šimonio, palyginti su praėjusiais metais, paramos padaugėjo. Šiuo metu valstybė apmoka visas techninio projekto, investicinio plano, techninės priežiūros ir visas kitas su dokumentų ruošimu susijusias išlaidas. Anksčiau apmokėdavo tik pusę šios sumos.
„Nuo sausio įsigalios dar 15 proc. valstybės parama, jei bus atliekama kompleksinė renovacija. Jei namas sutaupys ne mažiau kaip 40 proc. energijos, tuomet iš valstybės gaus 30 proc. paramą, o iki šiol buvo 15 proc. Tai irgi turi įtakos, nes kai pridedi, o ne atimi, yra kitokia reakcija“, – „15min“ sakė žinovas, pripažinęs, kad pats yra tarsi batsiuvys be batų ir jam kaimynų dar nepavyko įkalbinti renovuoti daugiabutį.
„Dabar yra ypač palankus metas atnaujinti savo būstą, – tikina ir BUPA direktorius Algirdas Čepas. – Apšiltinus sienas ir stogus, pakeitus senus langus, įstiklinus balkonus, atnaujinus namo šildymo sistemą, šilumos energijos sąnaudos patalpoms šildyti šaltuoju metų sezonu sumažėja perpus ir daugiau. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, Panevėžio gatvėje 9, Gediminų gatvėje 6 esančių jau atnaujintų daugiabučių gyventojai už šildymą dabar moka daugiau kaip 50 proc. mažiau nei prieš būsto renovaciją. Tad norintieji atnaujinti būstą ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą džiaugtis jau kitą žiemą neturėtų atidėlioti daugiabučio atnaujinimo. Juolab kad iki 2014-ųjų valstybė kompensuos 100 procentų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2014 metų šios išlaidos bus kompensuojamos tik 50 procentų.“
Kainuos porą milijonų
„Dabar paėmęs paskolą buto savininkas galės parduoti savo butą, o paskolą perrims naujasis buto savininkas, senasis finansavimo modelis tokios galimybės nesuteikė“. Tikina A.Čepas
Malūnininkų gatvės 1-asis namas bene pirmasis Klaipėdoje atnaujinamas pagal naują programą „Jessica“. Šiuo metu name keičiama šilumos sistema.
Namo administratorius Sigitas Remėza teigė, kad iki renovacijos pradžios buvo nuveikta daug darbo. „Investicinis projektas užregistruotas pernai rugpjūtį, o tik dabar vykdomi pirmi darbai.
Prieš priimant sprendimą teko surengti dar bent dešimt gyventojų susirinkimų“, – sakė S.Remėza.
76 butų namo renovacija atsieis apie 2 mln. Lt. Kiekvienam butui, priklausomai nuo jo ploto, tai kainuos apie 23–40 tūkst. Lt. Dauguma gyventojų lėšų skolinsis iš banko.
Anot BUPA direktoriaus A.Čepo, jei gyventojai turi savo lėšų, paskolos imti nėra jokio reikalo. Be to, jei yra iš ko paskolą grąžinti anksčiau nustatyto termino, papildomų mokesčių mokėti nereikia. „Ir dar svarbu pažymėti, kad dabar paėmęs paskolą buto savininkas galės parduoti savo butą, o paskolą perrims naujasis buto savininkas, senasis finansavimo modelis tokios galimybės nesuteikė“, – pabrėžė jis. Socialiai remtiniems žmonėms išlaidas renovacijai kompensuoja valstybė.
Trukdo maištininkai
Tiesa, ne visi Malūnininkų gatvės namo gyventojai norėjo renovacijos. Du gyventojai nusprendė į butus neįsileisti šilumos sistemą tvarkančių darbuotojų.
„Tai nėra privatus namas, jei modernizuojami viso namo bendri inžineriniai tinklai, paklūsta visi. Jei nepatinka tame name, parduok ir važiuok, kur patinka. Dviejų butų gyventojai mano, kad nuosavybė – ką noriu, tą darau. Jie neturi šildymo, bet šildosi kaimynų pinigais, nes šiluma per sienas eina, bet jų radiatoriai nešyla“, – pasakojo S.Remėza. Namo atstovai kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų butų šeimininkus įleisti darbininkus.
„Turime užbaigti iki 2012 metų, nes tuomet valstybė mažina kompensaciją. Siekiame gauti 30 proc. kompensacijos, visi darbai daromi, kad sutaupytume reikiamą kiekį šilumos. Dabar šildomas kvadratinis metras atsieina 5–6 Lt, tad dviejų kambarių buto savininkai už šildymą moka apie 250–300 litų. O yra ir po šimtą kvadratinių metrų butų“, – pasakojo namo administratorius.
Radiatorių dar neatsuko
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Daugiabučių modernizavimas. |
Miško kvartale baigiamo renovuoti devynaukščio namo gyventoja „15min“ teigė, kad renovacija suteikia ir estetinio džiaugsmo.
„Iki šiol dar nesame atsukę radiatorių. Dalis namo yra iš blokų, anksčiau jie buvo kiauri ir skylėti, o dabar žymiai šilčiau. Kai nusipirkau butą, buvo baisu – namas kartą per savaitę skęsdavo fekalijose, pirmame aukšte buvo šalta, o viršutiniuose – karšta. Pati inicijavau renovaciją, spėjome iš valstybės gauti didesnę paramą“, – džiaugėsi klaipėdietė.
Pasak jos, kaip ir visur, atsirado prieštaraujančių. Labiausiai ranka numojo tie, kurie ir taip gauna kompensacijas už šildymą, nes jiems nesvarbu, kokios sąskaitos ateina.
„Sąmoningiausi tie, kurie patys pirko butus, mokėjo brangiai ir supranta, kad ne valstybės reikalas tvarkyti koridorių ir aplinką“, – įsitikinusi moteris.
Klaipėdoje šiuo metu atliekamų daugiabučių rangos darbų apimtys siekia nuo 1 mln. iki 2,8 mln. Lt. Nuo modernizavimo pradžios 30 miesto bendrijų jau baigė planuotus darbus.
Kainuotų milijardus
Jeigu daugiabučių atnaujinimas vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, iš biudžeto reikėtų skirti daugiau nei 43 mlrd. litų.
BUPA duomenimis, apie 96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 m. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs. Jeigu daugiabučių atnaujinimas vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, iš biudžeto reikėtų skirti daugiau nei 43 mlrd. litų. Siekdama paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, Vyriausybė parengė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansinį modelį. Galimybes pasinaudoti ES lėšomis daugiabučiams atjauninti suteikia ES iniciatyva „Jessica“. Naudodamosi šia iniciatyva ES valstybės narės gali skirti dalį joms skirtos ES struktūrinių fondų paramos renovacijai.
Akivaizdi nauda
Paskaičiuota, kad visiškai atnaujinant namą, vienam kvadratiniam metrui tenka apie 350 Lt išlaidų. Tad standartiniam 60 kv.m butui iš viso tektų apie 21 tūkst. Lt išlaidų. Imant paskolą 20-čiai metų, per metus bankui tektų sumokėti apie 1050 Lt paskolos su palūkanomis. Pagal programą „Jessica“ šiuo metu suteikiamos ne didesnės kaip 3 proc. fiksuotos metinės palūkanos, maksimalus paskolos terminas – 20 metų.
Jei iki renovacijos buto šildymas per mėnesį kainavo 400 Lt, po renovacijos reikės mokėti 200 Lt. Jei, tarkime, per metus seno būsto gyventojas vien už šildymą sumoka 2400 Lt, atnaujinto būsto gyventojas už šilumą ir paskolą per metus turėtų sumokėti mažiau – apie 2250 Lt. Pagal statistiką, renovuoti namai sueikvoja tiek pat šilumos energijos, kiek naujos statybos.
