Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Namų renovacija varo gyventojus į neviltį

Šiuo metu Klaipėdoje atnaujinta keturiolika daugiabučių, dar keli milijoniniai projektai įgyvendinami.
15min.lt/Egidijaus Jankausko nuotr. / Renovacija.
Šaltinis: „Savaitė“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ilgą laiką vangiai „slinkusi“ daugiabučių namų renovacija stumia gyventojus į neviltį jau ne pirmą kartą — tuomet, kai smarkiai kilo darbų ir medžiagų kainos, kai socialdemokratų Vyriausybė buvo sustabdžiusi jau parengtus projektus, ir dabar, kai taip bandoma gaivinti ekonomiką.

Daugiabučių renovacija Vilniuje įstrigo 2008-ųjų pavasario pabaigoje. Kituose miestuose ji nė nebuvo prasidėjusi — renovuoti tik pavieniai namai. Susigundžiusios valstybės pažadais kompensuoti iki 50 proc. renovavimo išlaidų, bendrijos buvo parengusios šimtus projektų.

Tačiau Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra apsisprendė 52,2 mln. litų valstybės paramą skirti vos keliems pastatams atnaujinti. Taigi tais metais Vilniuje buvo renovuoti 69 namai, dar 280 projektų — sustabdyti. Socialdemokratų Vyriausybė bandė rengti dar vieną modelį, kuris numatytų jau mažesnį finansavimą, tuo taip pat suerzindama nemažai apviltų žmonių.

Beje, G. Kirkilo Vyriausybė taip pat laikė šią sritį prioritetine, tačiau vežimas iš vietos judėjo labai lėtai. Pagaliau, gyventojams papuolus į tikrą ekonominių sunkumų tornadą, A. Kubiliaus Vyriausybė vėl griebėsi šios idėjos, šįkart suerzindama dar daugiau žmonių.

Nenorite – priversim

Vyriausybės šimtadienio išvakarėse duotame interviu premjeras A. Kubilius teigė, kad namų renovavimas svarbus ne tik gyventojams, bet ir valstybei: „Kuo mažiau šilumos bus suvartojama daugiabučiuose, tuo mažiau valstybė bus priklausoma nuo energetinių resursų importo.“

Todėl, anot premjero, šią „renovavimo programą galima tapatinti su nacionalinio saugumo reikalais“. Jis priminė, kad dabar nerenovuoti pastatai suvartoja beveik dvigubai daugiau energijos nei panašūs naujos statybos namai.

Vyriausybės vadovas neatskleidė, kaip bus elgiamasi su tomis daugiabučių draugijomis, kurios atsisakys renovuoti pastatus. Tai turėtų būti pagrįsta bendru — tiek gyventojų, tiek valstybės — apsisprendimu. Politikas neatmetė galimybės, kad tie gyventojai, kurie apsispręs nerenovuoti būstų ir toliau sunaudos daug šilumos, galėtų mokėti papildomus mokesčius. Tai turėtų būti panašūs į už papildomą išmetamo anglies dioksido kiekį mokami mokesčiai.

„Jeigu sukuriamos visos sąlygos būstams renovuoti ir šilumai tausoti, bet žmonės atsisako tai daryti, tokiu atveju už nedalyvavimą stiprinant bendrus nacionalinius reikalus žmonės turėtų papildomai atsilyginti“, — svarstė premjeras.

Jis tikėjosi, kad, pakeitus esamą kompensacijų už renovaciją modelį, valstybė renovuos „ne du šimtus, o iš pradžių tūkstantį, vėliau ir porą tūkstančių daugiabučių per metus“.

Pensininkus paliks ramybėje?

Darbo grupė, nagrinėjanti daugiabučių namų šiltinimo finansavimą, galutinai susitarė dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šiltinimo finansavimo modelio, kuris bus teikiamas svarstyti Vyriausybei.

Pagal šį modelį po daugiabučio renovacijos už būsto šildymą ir lengvatinę paskolą, kartu sudėjus, gyventojai turės mokėti mažiau nei už nerenovuoto būsto šildymą. Daugiabučiams šiltinti ir modernizuoti gyventojai galės 20 metų gauti lengvatinę paskolą su fiksuotosiomis 3 proc. palūkanomis. Mažas pajamas turinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems žmonėms valstybė apmokės 100 proc. paskolos išlaidų.

Vyriausybė planuoja, kad patvirtinus naująjį renovavimo modelį dar šiemet bus apšiltinta 500 daugiabučių, kitais metais — 1 000, dar vėliau — 2 000 daugiabučių per metus (iš viso laukiančių renovacijos daugiabučių pastatų Lietuvoje — 30 tūkst.). Darbo — ne vieniems metams, tad dar galime tikėtis, kad kita Vyriausybė mesis į kitą pusę.

Aplinkos ministras taip pat gąsdina

Aplinkos ministras G. Kazlauskas spaudos konferencijoje tvirtino, kad renovacija bus savanoriškas sprendimas, tačiau nusprendusiesiems gyventi nieko nekeičiant vėliau gali atsirūgti.

„Gali būti nustatyti normatyvinės bazės reikalavimai, kad būstas vienam kvadratiniam metrui turėtų sunaudoti atitinkamą kiekį energijos, tad po kažkiek metų, jeigu jūsų būstas sunaudos kelis kartus daugiau energijos, jūs už energetinius išteklius, brangiai kainuojančius valstybei, mokėsite brangiau negu tie, kurie juos naudos ekonomiškai. Tai teorinė galimybė žmones paskatinti rūpintis savo būstu“, — kalbėjo ministras.

Per šiuos metus specialiame būsto renovaciją finansuosiančiame fonde planuojama sukaupti iki milijardo litų, iš kurių apie 80 proc. sudarytų Vyriausybės įnešti europiniai pinigai, o likusius 20 proc. — komercinių bankų lėšos. Svarstoma, kad lengvatiniai kreditai renovacijai su 3–4 proc. metinėmis palūkanomis greičiausiai keliaus per bankus. Turbūt kiekvienas moka skaičiuoti, kad tai 60–80 proc. per 20 metų — tokiam laikui planuojama paskola. O svarbiausia — valstybė suteiks iki 15 proc. papildomą finansinę paramą.

Tiesa, guodžia planai, kad nepasiturintiems ir vieniems gyvenantiems žmonėms valstybė kompensuos visą renovacijos kainą, tačiau kol kas nekalbama apie tai, kokiais standartais bus vadovaujamasi. Jei tais, kuriais skiriama socialinė parama (vienam gyventojui — 350 litų per mėnesį), dauguma daugiabučių gyventojų „pasijus“ turtingi ir privalės padengti visas renovavimo išlaidas. Jei bus paskelbta kita „kartelė“, renovacija tuštins valstybės biudžetą.

„Savaitė“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką