Prekyba naudotais automobiliais Lietuvoje merdėti pradėjo praėjusių metų rudenį. Tiesa, metų pabaigoje prekiautojai iš Rusijos, žinodami, kad jų šalis padidins mokesčius už įvežamus naudotus automobilius, dar skubėjo jų įsigyti Lietuvoje. Tačiau nuo sausio šioje rinkoje įsivyravo visiškas štilis. Jis tęsėsi ne vieną mėnesį, kol senų kelių į Lietuvos naudotų automobilių prekybos aikšteles ir turgavietes neprisiminė kazachai.
Pastaruoju metu Marijampolėje jie bene dažniausiai sutinkami naudotų automobilių pirkėjai - kazachai sudaro net apie 70-80 proc. klientų. Vieną kitą automobilį nusiperka ir gretimų šalių - Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos gyventojai.
LŽ kalbinti kazachai neslėpė, kad prekiautojų iš jų šalies pagausėjimas susijęs su Kazachstane pasklidusiais gandais apie galimą padidintų muitų įvedimą įvežamiems naudotiems automobiliams nuo liepos 15 dienos. Tačiau tai kol kas tėra tik kalbos, o konkrečių sprendimų ar kokių dokumentų niekas nėra matęs.
"Dabar pas mus daugiau atvyksta kazachų, tad automobilių nuperkama maždaug 20-30 proc. daugiau nei pavasario pradžioje. Tai gera poslinkį rinkoje rodantys ženklai. Tik neaišku, kaip ilgai tokios tendencijos išsilaikys", - spėliojo Marijampolės automobilių turgavietę eksploatuojančios bendrovės "GNG servisas" direktorius Ramūnas Neveckas.
Ieško pigių mašinų
"Mus domina įvairių markių mašinos - opeliai, mersedesai, BMW. Bet Marijampolėje tokių, kokių mums reikia, nusipirkti sunku. Visi automobiliai labai brangūs, o mums reikia pigesnių", - LŽ kalbintas pasakojo jau ne vienus metus į Marijampolę pirkti automobilių atvykstantis prekiautojas kazachstanietis Maratas.
Anot jo, po Kazachstano valiutos nuvertėjimo ir dėl nestabilaus JAV dolerio kurso jie dabar daugiausia ieško pirkti 15-17 metų automobilių, nes tik tokias mašinas savo šalyje išgali parduoti. "Jei pirktume ir į savo šalį gabentume brangesnes, jų iš mūsų niekas nepirktų. Juk krizė ne tik Lietuvoje ar Europoje", - kalbėjo pašnekovas. Jis neslėpė, kad perpildytose automobilių pardavimo aikštelėse ir turgavietėse jam sunku rasti senų, pigių mašinų.
"Jie nori automobilių, kainuojančių iki 1 tūkst. eurų (3450 litų), o mums tokius atsivežti iš Vakarų neapsimoka", - tokią gana keistą situaciją aiškino jau beveik du dešimtmečius naudotus automobilius pardavinėjantis Vytautas K. Jam pritarė ir kiti prekiautojai.
"Tokiomis kainomis, kokias siūlo kazachai, nupirkti mašiną, pavyzdžiui, Vokietijoje visiškai neįmanoma. Dabar mes tokių mašinų dairomės jau Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, kai kur kitur. Tačiau visur tos pačios bėdos - senų ir pigių automobilių nėra. Kas norėjo jomis atsikratyti - tą jau padarė, o kas neturi pinigų naujesnėms, važinėja senesnėmis. Dėl krizės žmonės Vakaruose taip dažnai, kaip anksčiau mašinų jau nekeičia", - teigė Marijampolės prekeiviai.
Kaip žinoma, bandydama paskatinti savo gyventojus atnaujinti senų automobilių parką bei skatindama rinktis ekologiškesnius, mažiau aplinką teršiančius automobilius, Vokietija moka po 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūks. litų) išmoką tiems, kas seną mašiną atiduoda utilizuoti ir perka naują. Taip palaikoma krizės kamuojamų mašinų gamintojų "gyvybė".
Tačiau ne visi iš Kazachstano atvykę į Lietuvą pirkėjai dairosi po "laužyną". Kai kurie atvykėliai iš pietų Kazachstano, naudodamiesi proga, kad daugelis naujesnių ir prabangesnių automobilių labai atpigo, perka ir 2004-2005 metais pagamintas mašinas.
Tik laikinai
LŽ kalbinti prekiautojai naudotais automobiliais neabejojo, kad toks prekybos pagyvėjimas - labai laikinas reiškinys, truksiantis dar dvi ar tris savaites. Vėliau ir vėl jų verslą gali ištikti nuosmukis.
"Dabar mums svarbiausia kaip nors išparduoti tuos automobilius, kuriuos esame jau atsivežę ir paruošę pardavimui. Naujų atsivežti ne itin skubame, nes neapsimoka. Nebent po liepos vidurio, kai paaiškės kiek iš tikrųjų yra pagrįstos kalbos apie naujus automobilių importo muitų dydžius Kazachstane. Įdomu, ar tuomet kazachai dar iš viso atvažiuos mašinų", - kalbėjo Marijampolės automobilių prekiautojai.
Ne vienas jų sakė svarstęs mesti šį užsiėmimą ir bandyti lėšų pragyvenimui užsidirbti kitose srityse, tačiau vis nesiryžtąs. Mat turimą išsilavinimą ir specialybę per tiek metų turguje gerokai primiršę ir jaučiasi nelabai kur tinkami, be to, susirasti darbo vietą, kur būtų galima tiek uždirbti, kiek jie užsidirbdavo prekiaudami automobiliais - nebeįmanoma.
