Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nauja pensijų ir mokesčių reforma už 4,5 mlrd. Lt šiurpina ir politikus, ir verslininkus

Šiemet savaite anksčiau nei pernai minima Laisvės nuo mokesčių diena. Tradiciškai  nuo Vyriausybės rūmų Seimo link nešamas simbolinis mokesčių naštos akmuo.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Seime svarstomi planai didinti mokesčius ir įvesti naujus verslininkus varo į neviltį.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

1,3 mlrd. eurų – maždaug tiek, skaičiuoja mokslininkai, kainuotų socialinės apsaugos reforma, po kurios bazinė pensija būtų pradėta mokėti iš biudžeto, būtų įvedamos mokesčių lubos. Tokiai sumai surinkti reikėtų daug papildomų pajamų. Kur jų gauti? Mokslininkai siūlo įvesti įvairių naujų mokesčių, kelti jau esamus ir, pavyzdžiui, atsisakyti lengvatų ūkininkams. Visa tai siūloma padaryti jau pavasarį. Verslininkams tokie ketinimai kelia šoką. Beje, tai jau antras šios Vyriausybės bandymas refomuoti socialinę apsaugą ir mokesčių sistemą. Pirmasis 2013 m. nugulė į stalčių.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį pristatytas projektas, pavadinimu „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“.

Iš tiesų tai yra ne kas kita, o socialinės apsaugos ir mokesčių reforma, kainuosianti mažiausiai 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. Lt). Kol kas šis projektas yra labiau mokslinis, tačiau jau iki metų pabaigos žadama parengti visus reformai reikalingus teisės aktus. Tiesa, siūlomi drastiški pakeitimai, todėl abejojama, ar jiems įgyvendinti užteks politinės valios.

Optimistiški planai

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius komitetui sakė, kad visas įstatymų paketas, kuriuo būtų įgyvendinama reforma, Seimo plenarinių posėdžių salę pasieks jau pavasario sesijos metu.

Komiteto nariui socialdemokratui Algirdui Sysui tai atrodo nerealus variantas.

„Čia visas gražumas ir slepiasi – ar mes sugebėsime susitarti kompleksiškai, jeigu norime ir darbo santykius lankstinti, ir draudimą keisti, dėl ko tada sumažėtų atskirtis ir skurdas, ir pereiti per mokesčių sistemą. Čia yra diskusijų klausimas“, – Seime trečiadienį sakė A.Sysas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algirdas Sysas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algirdas Sysas

Jis netiki, kad įstatymų projektai bus pateikti iki pavasario sesijos pradžios, geriausiu atveju į Seimą jie atkeliaus sesijos pabaigoje, bet ir šis terminas yra mažai tikėtinas.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis apskritai nevadina šio projekto reforma, o išgirdęs, kad jau pavasarį ketinama jį svarstyti Seime, tik juokiasi.

„Jeigu viskas taip greitai įvyktų, būtų tikrai įdomu Lietuvoj“, – 15min.lt sakė R.Dargis.

Tai – mokslinis darbas

Pasak jo, šis projektas yra mokslinis darbas, paskatinsiantis diskusijas Lietuvoje tiek apie darbo santykius, tiek apie socialinę apsaugą ir mokesčius.

„Užsakė mokslininkams darbą, jie turbūt atidžiai gilinosi į dabartinę sistemą, kaip ji veikia, kur sukuria paskatų sistemą, kur nesukuria, jie pasižiūrėjo turbūt į Vakarų Europoje veikiančias sistemas, įvertino pliusus ir minusus, padarė tam tikras mokslines išvadas” , – sakė R.Dargis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Robertas Dargis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Robertas Dargis

Tuo metu kalbant apie pasekmes, pasak jo, reikėtų žiūrėti į pakeitimus ne tik per darbo santykių prizmę, bet ir vertinti ekonomiką, valstybės situaciją, aiškintis, ar būtų sutarimas koalicijoje.

„Man tai yra didelis klausimas, – sakė LPK prezidentas. – Galbūt tai įžiebs tam tikras diskusijas, kur link mes važiuojame, kaip atrodo ta sistema, ką reikėtų keisti.“

Pasak jo, būtina analizuoti, kaip pasikeistų verslininkų, visos Lietuvos konkurencinės sąlygos, kaip keisis biudžeto pajamos ir išlaidos.

„Yra daug susijusių dalykų, tai yra masyvus procesas. Staigiai sakyti, kas kaip atsitiks, yra ankstoka”, – sakė R.Dargis.

O projektas išties masyvus. Mokslininkai skaičiuoja, kad vien pensijų sistemos ir visos „Sodros“ reforma kainuotų apie 1,3 mlrd. eurų – bazinė pensija būtų mokama iš biudžeto, nustatytos „Sodros“ įmokų lubos, keičiama invalidumo išmokų tvarka ir pan.

Iš kur gauti tiek pinigų? Mokslininkai siūlo iki 20 proc. padidinti pelno mokestį, apmokestinti dalį dienpinigių, įvesti automobilių ir motociklų mokestį, įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį, atsisakyti lengvatų ūkininkams.

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, 15min.lt sakė, kad žemdirbiai tam priešintųsi, nes ir dabar esą lengvatų turi nedaug.

Augtų mokesčiai stambiesiems ūkininkams

„Nematau, kad ūkininkas turi tam tikrų ypatingų lengvatų. Šiandien ūkininkas, kaip ir visi piliečiai, ir yra mokesčių mokėtojas. Iš ūkininkų darbo į biudžetą nemažai pinigų patenka. Ūkininkas sukuria žaliavą, prie kurios atsiranda iškart PVM, kuris eina į biudžetą. Ūkininkas moka ir „Sodros”, ir sveikatos mokestį. Ūkininkas nuo metinės apyvartos sumoka mokesčius“, – 15min.lt sakė A.Stančikas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andriejus Stančikas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Andriejus Stančikas

Tiesa, egzistuoja tam tikros lubos ūkininkų mokamiems mokesčiams, ir Finansų bei Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos svarsto jų atsisakyti.

„Aišku, stambiems ūkininkams tie mokesčiai būtų labai jau solidūs“, – sakė jis.

Yra gana nemaža dalis žmonių, kurie gali dirbti ir savimi pasirūpinti, bet valstybė yra labai nuolaidi ir skiria didelius pinigus. Žemdirbiai nelabai norės sutikti su mokesčių politikos keitimu, – sakė A.Stančikas.

Be to, yra neapmokestinamos Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšos, skiriamos ūkininkams.

„Žiūrint į mūsų ūkininką ir lyginant su Europos ūkininku, jo išmokos yra pačios mažiausios. Jeigu apmokestinsime šitas išmokas, bus dar blogesnės konkurencinės sąlygos mūsų ūkininkams. Kam nuo to  bus geriau? Bus mažiau dirbančių ūkininkų ir sukuriama mažiau produkto“, – sakė A.Stančikas.

Pasak jo, valdžia pernelyg pataikauja nedirbantiems ir iš pašalpų gyvenantiems rinkėjams.

„Yra gana nemaža dalis žmonių, kurie gali dirbti ir savimi pasirūpinti, bet valstybė yra labai nuolaidi ir skiria didelius pinigus. Žemdirbiai nelabai norės sutikti su mokesčių politikos keitimu“, – kalbėjo jis.

Siūlymai – ne nauji

2011 metais Seimas priėmė „Sodros“ reformos gaires. Jose numatyta, kad bazinė pensija turėtų būti mokama iš biudžeto.

Pernai Vyriausybė sudarė specialią darbo grupę mokesčių klausimams spręsti. Tarp jos siūlymų taip pat buvo bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą. Be to, siūlyta įvesti ir „Sodros“ mokesčių lubas, išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, įvesti automobilių mokestį, didinti akcizus.

Tačiau darbo grupės, kuriai vadovavo premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas, sukritikavo kai kurie valdančiosios koalicijos politikai, ir ji laikinai sustabdė savo veiklą, o jos pateikti pasiūlymai nugulė į stalčius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką