„Mes daugiau vilčių siejame su daugiabučių renovavimu, nes prie šių darbų prisideda ir valstybė, o poreikio privačiuose namuose diegti išmaniąsias sistemas nėra“, – teigia bendrovės Informatikos ir ryšių technologijų centro direktorius Gintautas Žaliauskas.
Pasak jo, diegti išmaniąsias šildymo sistemas visam daugiabučiui yra tris kartus pigiau nei daryti tai kiekviename bute atskirai. Be to, išmanioji šildymo sistema leidžia taupyti: žmogui išvykus iš namų, temperatūra automatiškai sumažėja. Skaičiuojama, kad tokiu būdu per metus galima sutaupyti 30 proc. šildymo išlaidų.
Tačiau įkalbinti diegti įvairesnes sistemas – apsaugos, elektros valdymo, avarinės priežiūros – daugiabučių gyventojus sunku, mat komfortui gyventojai pinigų neturi.
G.Žaliauskas įsitikinęs, kad šių sistemų paklausą Lietuvoje turėtų padėti sukurti nekilnojamojo turto plėtotojai, tačiau jie atsisako patys diegti išmaniąsias sistemas naujai statomuose daugiabučiuose, mat tai didina buto kainą
Pasak įmonės „Eisis TS“, kuriančios kuo ekonomiškesnes ir aplinkai mažiau kenkiančias išmaniųjų namų sistemas, projektų vadovo Manto Ražuko, siekiama, kad bendra namo „intelektualizavimo“ kaina neviršytų 5 proc. naujo būsto vertės.
Bendrovės „Šviesos studija“ vadovas Andrius Kleiza skaičiuoja, kad vidutiniškai išmaniųjų namų sprendimų kaina siekia 3-5 proc. būsto vertės.
