LTV laida „Šiandien“ pranešė, kad Vyriausybė sutiko, jog įmonės galėtų laisviau išdėstyti darbo laiką. Galiotų iki šiol buvusi tvarka, kad darbuotojas per savaitę ir toliau turi dirbti 40 valandų> Tačiau, atsižvelgdamas į darbo apimtis, darbdavys galėtų išdėlioti darbo valandas per visą mėnesį ir jas sumuoti. Pavyzdžiui, vieną savaitę darbuotojas galėtų dirbti ilgiau, kitą – trumpiau, priklausomai nuo įmonės užsakymų.
Tačiau to darbdaviams nepakanka. jie norėtų dar labiau liberalizuoti darbo santykius priimant ir atleidžiant darbuotojus. Jie taip pat norėtų nesureikšminti kolektyvinių darbo sutarčių. Juo labiau, kad daugelyje įmonių nėra nei tokių sutarčių, nei profsąjungų.
Tuo tarpu Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė laidoje sakė, kad Lietuvoje siekiama nualinti darbo jėgą. Mažai uždirbdami žmonės nori prisidurti ir dirba viršvalandžius netausodami savęs. Nes, pasak G.Gruzdienės, neturi pasirinkimo.
„Aš išsivaizduoju, kad profsąjungų vaidmuo – derybos su darbdaviais, siekimas, kad jie darytų geresnius dalykus savo dirbantiesiems. Dabar mūsų Darbo kodeksas nustato taip, kad kartelė labai aukštai ir kolektyvinėj sutarty tu gali numatyti blogesnes sąlygas darbuotojui. Tai kam tada profsąjunga reikalinga? Ji gali susitarti tik dėl blogesnių sąlygų“, – teigė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Esą logiškiausia būtų kodekse nustatyti minimalius darbo santykių reikalavimus. Profsąjungos galėtų juos gerinti, reikalui esant. O mažesnė kolektyvinių sutarčių svarba – nieko baisaus, nes daugelyje įmonių nėra nei jų, nei profsąjungų.
Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo labai atsargus. „Darbo santykiai yra labai jautrus klausimas ir socialiai jautrus klausimas, todėl jautrius klausimus reikia daryti lėtai“, – mano ministras.
