Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, prasti antrojo ketvirčio rezultatai gali būti tik laikinas didžiausios Europos Sąjungos (ES) ekonomikos susvyravimas.
„Japonijos žemės drebėjimas ir Fukušimos tragedija buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl to Vokietijos pramonė dabar augo daug lėčiau. Bet vis tiek, tai buvo šiek tiek mažesnis augimas, nei prognozavo dauguma ekonomistų. Šiuos nerimo ženklus reikia matyti paskutinių įvykių kontekste – tai ir lėtesnis JAV ekonomikos augimas, blogesni liepos mėnesio pramonės lūkesčiai visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Natūralu, kad kyla nerimas, ar pasaulio ekonomika gali toliau taip sparčiai augti, kaip ji augo 2010 metais ir pirmąjį šių metų ketvirtį“, – sakė ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, natūralu, kad dabar paaštrės likusių euro zonos valstybių likimo klausimas, nes Vokietija ir Prancūzija buvo pagrindinis ramstis į įsiskolinusioms valstybėms. Todėl greičiausiai pigs daugiausiai skolingų valstybių obligacijos ir kils jų pajamingumas.
„Bus diskutuojama, ar ne Vokietija nori gelbėti euro zonos valstybes, bet ar gali tą padaryti, jei visa euro zonos ekonomika augs dar lėčiau ar visai neaugs“, – teigė ekonomistas.
Lėtesnis Vokietijos ekonomikos augimas jau atsiliepė ir Lietuvai, nes jos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, augo vos 0,2 proc.
„Sparčiai atsigaunančiai Lietuvos ekonomikai tai yra tikrai labai lėtas augimas, tai tikrai natūralu, kad eksporto svarba į Vokietiją išlieka. Tačiau tai ne vienintelė valstybė, kur Lietuva eksportuoja ir net lėtėjant Vokietijos ekonomikos augimui eksporto apimtys gali išlikti panašios. Tikėtina, kad tai nebus labai ryškus šokas Lietuvos ekonomikai“, – teigė N.Mačiulis.
