Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nesusipratėliams Europos centrinis bankas primins: pinigus reikia leisti, o ne kaupti

Graffiti prie Europos Centrinio Banko būstinės Frankfurte
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Grafitis prie Europos centrinio banko būstinės Frankfurte
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gegužę nuo 0,7 iki 0,5 proc. sumažėjusi infliacija euro zonoje turėtų tapti paskutiniu lašu, priversiančiu Europos centrinį banką pagaliau imtis iki šiol neregėtų priemonių.

Didžioji dauguma finansų analitikų sutaria, kad ketvirtadienį Frankfurte susitiksianti ECB valdančioji taryba paskelbs apie dar labiau sumažintą bazinę palūkanų normą ir neigiamas palūkanas už komercinių bankų lėšų saugojimą. Iš banko vadovo Mario Draghi tikimasi užuominų ir apie ilgo termino refinansavimo operaciją (angl. LTRO) bei skubų pinigų masės rinkoje didinimą (angl. quantitative easing).

Nors euro zonos rodikliai gerėja, tačiau ekonomikos augimas išlieka per silpnas. Iš dalies taip yra dėl per mažo bankų skolinimo verslui ir fiziniams asmenims

„Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius paaiškino, kad tiek bazinės palūkanų normos sumažinimas perpus (iki 0,1 ar 0,15 proc., dabar – 0,25 proc.), tiek neigiamų palūkanų bankų lėšų saugojimui įvedimas ( – 0,1 proc., dabar – 0 proc.) yra priemonės pagrindinei ECB problemai spręsti – infliacijai didinti.

Centrinio banko tikslas yra 2 proc. infliacija, tačiau jau kurį laiką jo pasiekti niekaip nepavyksta. Nors euro zonos rodikliai gerėja, tačiau ekonomikos augimas išlieka per silpnas. Iš dalies taip yra dėl per mažo bankų skolinimo verslui ir fiziniams asmenims.

„Rinkos nudžiugo, kai M. Draghi po praeito ECB susitikimo pasakė, jog yra paruoštas sprendimų paketas. Jei dabar nebus pradėta jį įgyvendinti, tai bus įvertinta labai neigiamai“, – atmosferą apibūdino K. Celiešius.

Kęstutis Celiešius
Kęstutis Celiešius

Indėlis banke – pinigai vėjais

Dėl naujų ECB priemonių labiausiai džiaugtis turėtų gyventojai, pasiėmę paskolas eurais. Jų mokamos palūkanos turėtų mažėti, vadinasi, liks daugiau pinigų pirkiniams, ir taip bus skatinamas vartojimas. ECB tikisi pradžiuginti ir verslininkus, kurie turėtų pradėti pigiau skolintis – investuoti ir kurti naujas darbo vietas.

Tačiau savo santaupas bankuose įdarbinę žmonės dėl mažesnių palūkanų normų greičiausiai neapsidžiaugs. Neigiamas ECB pinigų politikos pasekmes lietuviai jau pajuto. Šalyje veikiantys bankai terminuotiems indeliams taiko ypač mažas palūkanų normos, kurios kartais net nekompensuoja infliacijos.

Tačiau savo santaupas bankuose įdarbinę žmonės dėl mažesnių palūkanų normų greičiausiai neapsidžiaugs. Neigiamas ECB pinigų politikos pasekmes lietuviai jau pajuto

K.Celiešius prognozavo, kad artimiausiu metu tokia padėtis nesikeis. „Bent dvejus metus bus labai žemos palūkanos“, – LRT.lt sakė pašnekovas.

Bijo Japonijos scenarijaus

Didžiausia ECB baimė – kad Europos ekonomiką gali ištikti japoniškos defliacijos, kuri šią valstybę kamavo du dešimtmečius, scenarijus.

Siekiant to išvengti, greičiausiai bus pasitelkta neigiamų palūkanų priemonė, kuri reikš, jog savo lėšų neskolinantys bankai turės primokėti už jų pinigų laikymą ECB.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip beprotybė, tačiau centriniai Švedijos ir Danijos bankai praeityje jau yra išbandę tokią praktiką ir paskatinę komercinius bankus daugiau skolinti, ypač smulkiam ir vidutinio dydžio verslui.

Maža to, neigiama palūkanų norma gali sumažinti euro valiutos kursą, o tai paskatintų Europos šalių eksportą, taip pagreitindama žemyno ekonomikos augimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos centrinis bankas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos centrinis bankas

Kitos netradicinės priemonės

ECB nusprendus įgyvendinti ilgo termino refinansavimo operaciją, tai reikštų, kad pagalbos sulauktų likvidumo problemų turintys euro zonos bankai. Pagrindinis šios programos tikslas – išvengti tokių tarpbankinių skolinimosi problemų, kokios buvo iškilusios per 2008 m. krizę.

ECB nusprendus įgyvendinti ilgo termino refinansavimo operaciją, tai reikštų, kad pagalbos sulauktų likvidumo problemų turintys euro zonos bankai

Iki 2008 m. ilgiausias operacijos laikotarpis buvo 3 mėnesiai, tačiau iki šiol jau buvo įgyvendintos 6, 12 ir 36 mėnesių ilgumo programos. Jomis daugiausiai naudojosi periferinių valstybių bankai, taip finansuodami valstybių skolas, nes pats ECB tiesiogiai vyriausybėms skolinti teisės neturi.

Skubus pinigų masės rinkoje didinimas kol kas mažiausiai tikėtinas. Jei ECB nuspręstų jo imtis, būtų pradėtas įvairių komercinių bankų finansinių aktyvų pirkimas, taip didindama jų kainą ir mažinamas pelningumas, tuo pat metu didinamas pinigų kiekis rinkoje.

K. Celiešius sakė, kad, Lietuvai įsivedus eurą, tokia programa pridėtų vertės mūsų šalies obligacijoms, nes jos bus priimtinos ECB.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką