Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Netikėta žinia iš Frankfurto – ECB padarys viską, kad kainos augtų greičiau

Mario Draghi
Jurgitos Lapienytės nuotr. / Mario Draghi
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį beveik iki nulio sumažino bazinių palūkanų normą. Ji apkarpyta 0,10 procentino punkto ir dabar siekia vos 0,05 proc.

Frankfurte prie Maino ketvirtadienį – sujudimas. Europos finansų centre ECB prezidentas Mario Draghi surengė spaudos konferenciją, kurios su nekantrumu laukė finansų rinkos. Artėjant konferencijai, tikėtasi, kad ECB paliks galioti rekordiškai žemą palūkanų normą, bet galbūt imsis euro zonos ekonomikos skatinimo. Virš euro zonos, kurios nare tuoj taps ir Lietuva, pastaruoju metu vėl ėmė kauptis juodi debesys.

Tačiau ECB ne tik sumažino bazinių palūkanų normą, bet ir pasakė, kad imsis skatinti euro zonos ekonomiką, kurios augimas yra lėtesnis, nei tikėtasi.

Tačiau ECB ne tik sumažino bazinių palūkanų normą, bet ir pasakė, kad imsis skatinti euro zonos ekonomiką, kurios augimas yra lėtesnis, nei tikėtasi.

„Nusprendėme pradėti pirkti ne finansų sektoriaus aktyvus. Eurosistema įsigys platų portfelį paprastų ir skaidrių turtu padengtų aktyvų (asset-backed securities)“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas M.Draghi. Frankfurte 15min.lt vieši ECB ir Lietuvos banko kvietimu.

M.Draghi taip pat pranešė, kad eurosistema pirks euru denominuotų obligacijų. Tą bus pradėta daryti spalį. ECB imasi šių priemonių, siekdamas ekonomiką aprūpinti pinigais.

Rekordiškai mažos palūkanos

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybėmis, sumažinta nuo – 0,1 iki – 0,2 procento.

Sumažinta ir palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybėmis, – nuo 0,4 iki rekordinių vos 0,3 proc.

Mažai tikėtas sprendimas

Japonijos „Nomura“ ir Prancūzijos investicinio banko „BNP Paribas“ ekspertai tikėjosi, kad ketvirtadienį ECB bazinė palūkanų norma bus dar sumažinta 0,10 procentinio punkto. Tačiau ekonomistų, besitikiančių palūkanų mažėjimo, nebuvo daug. Dauguma ekspertų prieš ketvirtadienį kalbėjo apie tai, kad tolesnis palūkanų normos karpymas yra tiesiog neįmanomas, nes jos ir taip beveik yra nulinės (0,15 proc.).

Pastarąjį kartą ECB bazinių palūkanų normą mažino birželį. Tuomet toks karpymas šeimai, pavyzdžiui, turinčiai 200 tūkst. eurų paskolą, mėnesio paskolos aptarnavimo išlaidas sumažino apie 10 eurų.

Taip pat M.Draghi praėjusį mėnesį sukėlė lūkesčių dėl galimos euro zonos ekonomikos skatinimo programos.

Euro zona – be gyvybės ženklų

Euro zonos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išliko nepasikeitęs.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išliko nepasikeitęs.

„Rezultatas – silpnesnis, nei tikėtasi“, – sakė M.Draghi.

Vidaus paklausą, pasak jo, turėtų padidinti pinigų politikos priemonės, finansinių sąlygų gerėjimas, fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų progresas, mažesnės energijos kainos.

Be to, eksporto paklausa tuėtų gauti naudos iš pasaulinio atsigavimo. Tačiau, pasak jo, yra ir neigiamų faktorių, galinčių sukliudyti ekonomikos atsigavimui, pavyzdžiui, aukštas nedarbas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eurozona prarado savo buvusį blizgesį.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eurozona prarado savo buvusį blizgesį.

ECB rugsėjo prognozės numato, kad euro zonos metinis augimas sieks 0,9 proc. šiemet, 1,6 proc. kitąmet ir 1,9 proc. 2016 metais. Prognozės nuo birželio buvo koreguotos į neigiamą pusę.

Euro zonos ekonomikos sulėtėjimas gali pakenkti investicijoms, o didelė geopolitinė rizika turės ir toliau neigiamą poveikį verslo ir vartotojų pasitikėjimui. Euro zonos pagrindus taip pat klibina ir nepakankamos struktūrinės reformos kai kuriose euro zonos valstybėse.

Nerimą kelia neaugančios kainos

ECB jau anksčiau minėjo, kad imsis ilgalaikio refinansavimo operacijų – subsidijuojamų paskolų, siekiant paskatinti skolinimąsi ne finansų sektoriuje. Tą daryti ketinama dar šiemet.

Tačiau euro zonos ekonomikai toliau svyruojant, daug kas tikėjosi, kad ECB imsis kiekybinio skatinimo programos, pirks vertybinius popierius, kaip tą darė Japonijos centrinis bankas.

Anksčiau M.Draghi sakė: „Aš tikiu, kad priemonių paketas, apie kurį pranešėme birželį, lems paklausos augimą, ir mes esame pasiruošę pritaikyti savo politiką esamai situacijai.“

Defliacija gali pakenti darbo rinkai – dėl neaugančių kainų įmonės netenka potencialių pajamų, taigi mažėja ir jų darbo užmokesčio fondas.

Daugelis tai suprato kaip ECB ryžtą imtis kiekybinio skatinimo. ECB vadas taip pat kalbėjo apie niūrą Europos darbo rinkos situaciją ir minėjo, kad Europos vyriausybių taikomos taupymo priemonės sutrukdė euro zonos ekonomikos atsigavimui.

Nerimą dėl euro zonos paskatino ir beveik neaugančios produktų kainos. Infliacijos lūkesčiai dar labiau sumažėjo, penktadienį pasirodžius naujausiems duomenims – rugpjūtį infliacija euro zonoje siekė vos 0,3 proc. ir taip nusileido į penkerių metų žemumas. ECB tikslas yra palaikyti infliaciją, artimą 2 proc. „New York Times“ rašė, kad defliacija gali pakenti darbo rinkai – dėl neaugančių kainų įmonės netenka potencialių pajamų, taigi mažėja ir jų darbo užmokesčio fondas.

Dalis analitikų prognozavo, kad ekonomikos skatinimo ECB imsis tik tuomet, kai pamatys naujos skolinimosi programos, prasidėsiančios rudenį, rezultatus.

Ž.Mauricas: ECB sprendimas turėtų pagyvinti ekonomikos augimą

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas nuo 0,15 iki 0,05 proc. sumažinti bazines palūkanų normas turėtų pagyvinti euro zonos šalių eksportą ir ekonomiką, BNS sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Nordea“ nuotr./Žygimantas Mauricas
„Nordea“ nuotr./Žygimantas Mauricas

„Reaguodamas į naujienas, euras nuvertėjo beveik 1 proc. ir pasiekė kelių metų žemumas. Silpnesnis euras ilgainiui turėtų pakelti infliaciją bei padidinti euro zonos (tame tarpe – ir Lietuvos) eksportuotojų konkurencingumą, kas turėtų pagyvinti ekonomikos augimą“, – teigė Ž.Mauricas.

Palūkanų normų sumažinimas neturės didesnio poveikio skolinimosi kainai, nes vidutinio ir ilgojo laikotarpio palūkanos jau buvo pasiekusios rekordines žemumas, – sakė ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, skolinimosi kainos mažesnės palūkanos nepaveiks. Kita vertus, ECB parodė, jog yra pasirengęs įgyvendinti priemones, užtikrinant kainų stabilumą.

„Palūkanų normų sumažinimas neturės didesnio poveikio skolinimosi kainai, nes vidutinio ir ilgojo laikotarpio palūkanos jau buvo pasiekusios rekordines žemumas, tačiau tai veikiau yra simbolinis Europos centrinio banko veiksmas, parodantis, kad jis yra pasirengęs imtis ir ganėtinai drastiškų bei netradicinių priemonių, siekiant įgyvendinti savo mandatą – užtikrinti kainų stabilumą“, – tikino ekonomistas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką