„PKN Orlen“ gali pasikviesti partnerių, perleisdama jiems dalį „Orlen Lietuvos“ akcijų, parduoti visą įmonę, susitaikydama su milijardiniais nuostoliais, arba nedaryti nieko, tikėdamasi, kad padėtis ateityje pasikeis.
Jeigu vis dėlto „PKN Orlen“ nuspręstų pasitraukti, „Orlen Lietuvos“ akcijas greičiausiai tektų išmainyti, o ne parduoti.
Tiesa, net be Lietuvos paramos, teoriškai padėtis galėtų pagerėti jau greitai – pavyzdžiui, nutiesus Odesos–Brodų–Plocko naftotiekį. Tuomet labiausiai tikėtinas būtų dalies „Orlen Lietuvos“ akcijų pardavimas partneriams, galintiems sumažinti naftos tiekimo į Mažeikius sąnaudas. Taip, pasak savaitraščio, „PKN Orlen“ bent keleriems metams išspręstų bendrovės konkurencingumo problemą. Pardavus dalį akcijų, galbūt pavyktų sumažinti ir daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių viršijančią koncerno skolą.
Jeigu vis dėlto „PKN Orlen“ nuspręstų pasitraukti, „Orlen Lietuvos“ akcijas greičiausiai tektų išmainyti, o ne parduoti. Pavyzdžiui, už įmonės akcijas lenkai iš Rusijos bendrovės „Surgutneftegaz“ galėtų tikėtis gauti 21,2 proc. Vengrijos naftos bendrovės MOL akcijų, kurios sustiprintų „PKN Orlen“ pozicijas Vidurio Europoje.
Visų „Orlen Lietuva“ akcijų pardavimas atrodo mažai tikėtinas: „Surgutneftegaz“ nesutiks mokėti tiek, kiek už „Mažeikių naftos“ akcijas sumokėjo (2,4 mlrd. JAV dolerių) ir paskui dar į modernizaciją investavo (3,7 mlrd. JAV dolerių). „PKN Orlen“ už 45 proc. panašaus pajėgumo naftos perdirbimo įmonės Olandijoje akcijų „Lukoil“ 2009 metais sumokėjo 725 mln. JAV dolerių.
Anot savaitraščio, išspręsti „Orlen Lietuva“ logistikos problemas galėtų padėti „Achemos“ grupė, užimanti tvirtas pozicijas Klaipėdos uoste ir galinti pabandyti sukurti alternatyvą „Klaipėdos naftos“ eksporto terminalui. Tačiau naftos žaliavą šiuo atveju tiektų vis tiek Rusijos bendrovės – tik jos gali rasti būdą, kaip užtikrinti nenutrūkstamą pigesnį žaliavos tiekimą į Mažeikius, kaip pagaliau „suremontuoti“ „Družbos“ vamzdyną. Todėl Rusijos kompanijų sugrįžimas į Mažeikius (su „Achemos“ grupe ar be jos) ir yra labiausiai tikėtinas.
Daugelio analitikų nuomone, jei Kremliuje būtų priimtas politinis sprendimas sutvirtinti pozicijas Baltijos šalių energetikos sektoriuje, gamyklą greičiausiai nupirktų „Surgutneftegaz“. O kol to nėra, realiausias „PKN Orlen“ partneris Mažeikiuose yra bendrovė TNK BP yra suinteresuotos valdyti gamyklą bendrai.
Šie planai galėtų realizuotis, jei kuri nors Lietuvos įmonė (pavyzdžiui, „Achemos“ grupė) taptų trečiuoju partneriu, sprendžiančiu naftos produktų eksporto per Klaipėdos uostą problemą.
