Metų viduryje bendras būsto paskolų portfelis po truputį pradėjo mažėti, tačiau to negalima pasakyti apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Alytų. Šiuose miestuose būstui paskolinama vis dar daugiau nei grąžinama.
Tuo tarpu vartojamųjų paskolų žmonės visuose miestuose ėmė gerokai mažiau. Šių paskolų likutis per 9 mėnesius sumažėjo beveik penktadaliu – nuo 3,341 iki 2,766 mlrd. litų. Iš viso šalies bankams skolingų žmonių sumažėjo nuo 776 iki 764 tūkst.
„Kliento, kuris pirktų butą už paskolą, nebuvo jau kokius aštuonis mėnesius“, – tvirtino vienos didžiausių Alytaus nekilnojamojo turto agentūrų „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė. Esą beveik visi žmonės dabar moka grynaisiais. Daugiausia tai užsienyje dirbantys ir pinigų susitaupę lietuviai.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad būsto paskolų likutis šiais metais Dzūkijos sostinėje padidėjo nuo 315 iki 319 mln. litų.
Dviejų kambarių butai Alytuje daugiausia kainavo 2007 m. liepą – 180–230 tūkst. litų. Dabar tokį patį galima nusipirkti už 55–90 tūkst. litų. „Swedbank“ skelbia, kad trijuose didmiesčiuose šiuo metu išduodama daugiausia būsto paskolų.
Nekilnojamojo turto agentūros „OberHaus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigia, kad didmiesčiuose būsto paskolas ima apie pusė pirkėjų, o bendras Lietuvos vidurkis – tik 20–30 proc.
