Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Nordea“ analitikai: greitai Lietuvoje pritrūks darbingo amžiaus žmonių

Pensininkai Laisvės alėjoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pensininkai Laisvės alėjoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasak banko ekonomistų, Lietuvoje demografinė situacija kol kas yra pati geriausia. 64 proc. yra darbingo amžiaus žmonės – mažai vaikų ir pensininkų. Dėl to Lietuvos ekonomikos augimas ir yra spartus. Tačiau situacija po dešimtmečio gali pasikeisti drastiškai.

Per dešimtmetį 20–24 metų amžiaus šalies gyventojų sumažės trečdaliu, o 25–29 metų amžiaus gyventojų bus 5 proc. mažiau nei dabar, teigia banko „Nordea“ analitikai.

„Blogiausia yra tai, kad šiuo metu Lietuvos ekonominė padėtis nėra palanki visuomenės demografinėms tendencijoms – šalies ūkis nesugeba sukurti pakankamai naujų darbo vietų, būtent todėl tokia didelė norinčių ir galinčių dirbti gyventojų dalis yra priversta arba minti Darbo biržos ir Sodros slenksčius, arba ieškoti laimės svetur“, – teigia banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Žygimantas Mauricas

Pasak Ž.Maurico, ateityje didžiausi iššūkiai laukia gimusiųjų 1980-aisias. Jie turės ne tik išlaikyti savo į pensiją išeisiančius tėvus, tačiau ir užauginti nemažą vaikų būrį, kurie turėtų tapti pamatu tolesnei Lietuvos raidai.

„Kol dar yra galimybė, kol socializmo vaikai yra tame amžiuje, kuriame galima turėti vaikų, juos reikia visais būdais skatinti tą daryti. Didžiausia rizika yra ta, kad vietoje trečiosios kūdikių bumo kartos, kurios galėtume sulaukti, dabartinės mamos pagimdys paklydusių vaikų kartą, ir tai gali turėti didžiulę neigiamą įtaką tolesnei Lietuvos demografinei bei ekonominei raidai“, – pasakojo ekonomistas.

Jei emigrantų skaičius ir toliau augs, o vaikų – mažės, pensininkų skaičius tolygiai augs. „Bus ne dviejų anūkų vienam seneliui, o dviejų senelių vienam anūkui sistema“, – juokavo Ž.Mauricas.

Kentės statybų sektorius

Pasak ekonomisto, besikeičianti demografija gali turėti itin didelę neigiamą įtaką statybos sektoriui. Būstus perka ir paskolas ima daugiausiai jauni žmonės, todėl jų skaičiui smarkiai sumažėjus, naujų būstų paklausa bus itin maža.

„Pavyzdžiui, 20–40 metų amžiaus gyventojų grupės mažėjimas Vokietijoje lėmė nuosaikiai mažėjantį naujų butų skaičių bei stabilias nekilnojamojo turto kainas, o Japonijoje neigiamos demografinės tendencijos taip pat didele dalimi prisidėjo prie krentančio statybų sektoriaus aktyvumo ir stagnuojančios ekonomikos“, – teigė Ž.Mauricas.

Visgi Lietuva nėra išskirtinė nei Europos, nei viso pasaulio kontekste. Vokietijoje ar Italijoje padėtis yra blogesnė. O Prancūzija esą jau rado būdų, kaip spręsti demografines problemas.

„Reikia Lietuvoje didesnės finansinės paskatos dirbantiems gyventojams auginti vaikus. Tiesa, aš dar neturiu vaikų, bet jau esu suplanavęs. Prancūzai išplėtojo darželių tinklą, ten tėvams nėra absoliučiai jokių problemų su darželiais. Prancūzijoje vaiką turėti dabar yra netgi madinga“, – teigė ekonomistas.

Lietuva konservatyvėja

Tyrimų bendrovės „SIC“ duomenimis, prieš dešimtmetį Lietuvos gyventojai buvo itin atviri pokyčiams.

„Kūrėsi prekybos centrai, Lietuva buvo laukianti stebuklo, įstojus į Europos Sąjunga ir NATO, kilo optimizmo banga“, – sakė tyrimų bendrovės „SIC“ rinkodaros vadovė Rūta Gaudešienė.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Rūta Gaudušienė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Rūta Gaudušienė

Taip pat kaip ryškią vertybę galima buvo išskirti atsidavimą kitiems ir atsakomybę. Tuo metu šiemet Lietuvoje svarbiausia vertybė yra konservatyvumas, taip pat atsidavimas kitiems, tuo metu atvirumu pokyčiams lietuviai beveik nepasižymi. Net ir jauniems žmonės didžiausia vertybė yra atsakomybė ir konservatyvumas, tuo metu permainų 20-30 metų amžiaus lietuviai nenori.

„Anksčiau žmonės norėjo visko greitai, čia ir dabar, pirmenybė buvo skiriama tam, kas suteikia malonumo, tam, kas sutaupo laiko. Dabar yra sustiprėjęs stabilumo ir saugumo poreikis. Krizė išblaškė optimizmą. Jaunimas dabar yra kur kas konservatyvesnis ir atsakingesnis“, – pasakojo R.Gaudešienė.

Permainų karta, kaip jaunus žmones vadina R.Gaudešienė, uždirba nedaug. Tik kiek daugiau nei 9 proc. 35 metų dar nesulaukusių šalies gyventojų uždirba per 3 tūkst. Lt.

„Gerai uždirbančius jaunus žmones mes galim pavardėm užsirašyti – jų tiek mažai. Jei kažko dabar nebus daroma garsiai ir aktyviai, galėsim tikėtis nebent pensijų fondų pagalbos“, – sakė R.Gaudešienė,

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką