„Lietuvos ekonomika vėl parodė pagyvėjimą šių metų antrąjį ketvirtį. Nors ji ūgtelėjo nuo labai žemos bazės, šalyje atlyginimai ir toliau mažėjo, o nedarbas augo, mes vis dėlto tikimės, kad BVP grįš prie kasmetinio augimo pradedant šiais metais“, – sakė „Nordea Markets“ analitikė Annika Lindbladt.
Jos teigimu, Lietuvos ekonomikos augimas į tvarų pereis 2011–2012 metais. 2013-aisiais šalies BVP turėtų ūgtelėti 4 proc.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad birželį „Nordea Markets“ žadėjo 0,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą šiemet ir 3 proc. augimą kitąmet.
Didžiausias Lietuvos ekonomikos ramstis šiuo metu, anot A.Lindbladt, yra eksportas. Pastaruoju metu esą ypač augo eksportas į Rusiją, kuri ir toliau turėtų išlikti patrauklia rinka investuotojams iš Lietuvos.
Kiek šviesesnės prognozės ir kaimynams
„Nordea Markets“ pagerino ekonomikos prognozes ne tik Lietuvai, bet ir Estijai bei Latvijai. Estijai šiemet žadamas 1,8 poc., kitąmet – 4,2 proc., 2012 metais – 4,5 proc. BVP augimas.
Palyginimui: birželį Estijai buvo prognozuojamas 1,2 proc. ekonomikos augimas šiais metais ir 4 proc. augimas kitais metais.
Analitikai mano, kad Latvijos ekonomika šiais metais dar smuks 1,8 proc., nors anksčiau prognozavo 2 proc. smukimą. Kitų metų prognozės Latvijai „Nordea Markets“ nepakeitė ir teigia, kad ekonomika paaugs 3 proc.
Užduotis Lietuvai: mažinti nedarbą ir pigiai skolintis
Kaip sakė A.Lindbladt, vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių yra artimiausiu metu sumažinti nedarbo lygį. „Vienintelis tikras vaistas, kuris padėtų vidaus rinkų atsigavimui, būtų nedarbo lygio mažinimas. Vidutiniu laikotarpiu tai – vienas svarbiausių uždavinių visoms trims valstybėms (Lietuvai, Latvijai ir Estijai – aut. past.). Kol kas nedarbas mažėja labai kukliai“, – dėstė analitikė.
Be to, „Nordea Markets“ pataria, kad Lietuvai reikėtų susirūpinti ir viešaisiais finansais – išlaikyti protingus skolinimosi tarptautinėse rinkose kaštus. O tai esą neįmanoma be valstybės finansų stabilumo. Valstybės biudžeto deficitas pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje siekė apie 8 proc.
„Baltijos šalys turėtų susirūpinti dėl viešųjų finansų. Valstybės skola visose trijose šiemet auga, o ją mažinti turi priežasčių kiekviena iš šių valstybių“, – tikino A.Lindbladt. Estams, jos teigimu, svarbu subalansuoti biudžetą, o latviams – užsitikrinti, kad jų šaliai būtų tęsiama paskolos programa.
