„Baltijos šalys tradiciškai eksportuoja į rinkas, kurios šiuo metu yra augančios: Rusiją, Skandinaviją, Vokietiją. Didžiausia rizika Europos eksportuotojams – Graikija ir rizikingesnės Pietų Europos šalys – Baltijos šalių iš esmės neliečia, nes eksportas į jas sudaro labai nedidelę eksporto portfelio dalį“, – antradienį sakė „Nordea Markets“ analitikė Annika Lindbladt.
Jos teigimu, Pietų Europos šalių nuosmukis Lietuvai, Latvijai ir Estijai esą turės nebent nedidelę įtaką, nes jos ten eksportuoja mažai. „Už tai pagrindinės šių šalių eksporto rinkos atsigauna“, – sakė analitikė.
Analitikė sakė, kad Rusijos, kuri yra viena iš pagrindinių Baltijos šalių eksporto partnerių, ekonomika šiemet atsigaus. Jai „Nordea“ prognozuoja 6 proc. BVP augimą šiais metais ir kiek lėtesnį – 4,5 proc. augimą kitąmet.
„Nordea“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 0,5 proc., Estijos – 1,2 proc., o Latvijos ekonomika smuks 2 proc. Kitąmet Estijos ekonomika augs 4 proc., o Lietuvos ir Latvijos – po 3 procentus.
Vidaus vartojimas atsigauna?
A.Lindbladt teigimu, Baltijos šalyse atsigavimo ženklus pradeda rodyti ir vidaus vartojimas. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje toliau kyla vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Šiuo metu jis aukščiausias Estijoje, o žemiausias Lietuvoje. Be to, anot analitikės, atsigaunantį vidaus vartojimą galėtų reikšti nežymiai augantis gyventojų skolinimosi rodiklis.
„Nordea“ ekspertė pabrėžė, kad Baltijos šalyse atsiranda infliacijos požymių. „Infliacija didėja. Ypač Estijoje“, – sakė „Nordea“ analitikė.
Bankas prognozuoja, kad infliacija šioje šalyje šiemet pasieks 0,5 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje dar tęsis defliacija. Kitais metais infliacija Estijoje sieks 1,5 proc., o Lietuvoje – 0,5 proc., o Latvijoje dar bus fiksuojama defliacija.
Vis dėlto vidaus vartojimo atsigavimą stabdys nedarbo lygis, kuris vis dar išlieka labai aukštas – nuo 18 proc. Lietuvoje iki 20 proc. „Nedarbas – vienas didžiausių iššūkių Baltijos šalių vyriausybėms“, – kalbėjo A.Lindbladt.
