Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nors Lietuvos skolinimosi reitingai kyla, vis dar gyvename blogiau nei prieš krizę

Parduotuvė
Eglės Digrytės nuotr. / Parduotuvė
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poors“ padidino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi vietos bei užsienio valiuta reitingą dviem pakopomis – nuo BBB iki A-, motyvuodama tuo, kad Lietuvos ekonomikos augimo ir viešųjų finansų rezultatai viršijo agentūros lūkesčius.

Visgi SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigia, kad gyventojų reali perkamoji galia yra mažesnė nei prieš krizę.

„Lietuvos ekonomika pokriziniu laikotarpiu atsigavo labai netolygiai. Žiūrint į eksportą, jis yra 40 proc. didesnis nei prieš krizę. Tuo tarpu žiūrint į asmeninę prekybą ir tai, ką perka vartotojai, – tai yra 15 proc. mažiau. Realus darbo užmokestis, atsižvelgus į infliaciją ir į tai, ką galima nupirkti už dabar gaunamą darbo užmokestį, yra 10 proc. mažesnis“, – „Žinių radijo“ laidoje penktadienį kalbėjo V.Tauraitė.

„Tad vidutinis statistinis lietuvis gyvena blogiau nei prieš krizę ir tai įvyko dėl to, kad atsigavome eksporto sąskaita. Dabar yra tas persijungimo momentas, kai šalis jau pradės augti ir didesnio vidaus vartojimo sąskaita“, – tęsė V.Tauraitė.

Tad vidutinis statistinis lietuvis gyvena blogiau nei prieš krizę ir tai įvyko dėl to, kad atsigavome eksporto sąskaita.

Ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Romas Lazutka teigia, kad kai reitingai gerėja, skolintis labiau vilioja, o tada reitingai krenta. Visgi jis siūlo atkreipti dėmesį ne vien tik į tai, kad būtų kuo mažiau skolinamasi, bet ir į tai, kad būtų kuo daugiau pinigų surenkama.

„Problema yra ta, kad nėra lėšų finansuoti valstybės įsipareigojimams. Daug kur jų trūksta, mokesčių surenkama nepakankamai. Tada galime tikrai įtarti, kad santykinai gera viešųjų finansų padėtis, kai skolinimasis mažėja, gali būti netvari, todėl, kad tos problemos yra gilinamos. Pavyzdžiui, pensijų problema, policija, krašto apsauga – lėšų reikia ir reikės. Jei tik turimas tikslas kuo mažiau skolintis, bet ne surinkti daugiau lėšų ir finansuoti tas sritis, kurios priklauso valstybei finansuoti, galima galvoti, kad tas mažo skolinimosi įsiteikimas ilgai netvers. Vis dėlto yra poreikiai, atsiranda spaudimas ir tada kažkuri vyriausybė neišlaiko“, – teigė ekonomistas.

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką