Ataskaitoje rašoma, jog Libijoje naftos gavybos lygis šiuo metu siekia vos penktadalį pajėgumų ir dėl to biudžeto deficitai pasidarė itin dideli. Greitai vertę prarandantis Libijos dinaras stiprina infliaciją ir tirpdo realiąsias gyventojų pajamas.
2011 m. po NATO karinio įsikišimo Libijoje buvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius Muammaras Gadhafis.
Artimųjų Rytų universitete Kipre studijuojantis Maazas Belkheiras iš Libijos tvirtina, kad dėl apribotų galimybių atlikti perlaidas į užsienį, piliečiai vis dažniau naudojasi juodojoje rinkoje tarpstančių finansų tarpininkų paslaugomis.
„Juodoji valiutos rinka visada dirba be jokių apribojimų ir čia galima padaryti bet kokio dydžio perlaidas bet kurią dieną, bet kuriuo metu ir bet kokia kaina', – sakė M.Belkheiras.
Juodąja rinka pinigų perlaidoms atlikti besinaudojantys Libijos gyventojai priversti valiutą keisti itin nepalankiu kursu ir dėl to nukenčia užsienyje studijuojantys ar besigydantys šalies piliečiai.
Po vadinamojo „arabų pavasario“ Libijoje ir Tunise buvo pereita prie naujos vyriausybės, tačiau daugybė darbo vietų per tą laiką buvo prarasta.
2011 m. po NATO karinio įsikišimo Libijoje buvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius Muammaras Gadhafis.
Ir nors M.Gadhafio era buo 1969 iki 2011 m. pasižymėjo nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais ir autoritarine valdžia, tačiau buvo sugebėta stabilizuoti šalies ekonomiką.
M.Gadhafio valdoma Libija už naftos eksportą gautus pinigus skirdavo įvairioms socialinėms programoms, pradedant aprūpinimu nemokamu būstu, baigiant nemokamu universitetiniu išsilavinimu.
Tuo tarpu šiandien dėl šalyje susiklosčiusio centrinės valdžios vakuumo mažai kas rūpinasi naftos tiekimu.
Nuo 2014 m. Europos Komisija Libijai skyrė 8,76 mln. Eur vertės humanitarinę pagalbą.
