Norinčių apsipirkti pietinėje kaimynėje vis dar pasitaiko, tačiau daugumai kelionių organizatorių nebeapsimoka organizuoti reisų į netoli nuo sienos su Lietuva esančius Lenkijos miestus. Prieš pusantrų metų kai kurios bendrovės organizuodavo keliones reguliariai – kiekvieną savaitę. Dabar tokios išvykos daugiau proginės, t. y. rengiamos, kai susirenka pakankamai interesantų. Apsipirkimo kelionių organizatoriai priversti netgi taikytis prie orų. „Šiuo metu kelionių neorganizuojame. Vasarą buvo geras oras, tai žmonės dirbo daržuose, ilsėjosi ir panašiai. Dabar jiems turbūt labiau rūpi grybai. Bet spalį gal atnaujinsime“, – sakė vienos firmos atstovė.
Pasak kelionių agentūrų atstovų, taupyti nusiteikusiems žmonėms Lenkija vis dar yra pagrindinis kelionių tikslas. Dar pigiau jie galėtų apsipirkti Baltarusijoje, tačiau kelionės kaina kelia vizos. Pigiausia turistinė viza į šią šalį kainuoja 150 Lt. Be to, kad ją gautum, reikia įveikti keletą biurokratinių formalumų.
Tačiau internete nesunkiai galima rasti skelbimų apie keliones į Lenkijos prekyvietes. Jas siūlo tiek kelionių organizavimo bendrovės, tiek pavieniai žmonės, vežantys po kelis klientus automobiliu.
Perka nebe maistą
Pasak Lietuvos konsulo Seinuose Liudviko Milašiaus, dabar situacija kaip diena ir naktis skiriasi nuo praėjusios vasaros, kai į Lenkijos pasienio miestus suplūsdavo tiek lietuvių, kad nebūdavo kur mašinos pastatyti. Pardavėjai, pamatę, kad pirkėjas nešasi tik kelis produktus, kviesdavo apsipirkti be eilės.
„Dabar važiuoja panašūs lietuvių srautai, kaip buvo prieš 3–4 metus, kai pradėjau čia dirbti. Nebėra tokio masinio apsipirkimo, kai zloto vertė buvo kritusi ketvirtadaliu ir už vieną eurą buvo galima gauti daugiau nei 4,8 zloto. Dabar euras kainuoja 3,8 zloto, o kainos yra panašios kaip Lietuvoje. Jeigu žmonės atvažiuoja, tai daugiau dėl įdomumo“, – pasakojo konsulas. Lietuvos litas yra susietas su euru fiksuotu 3,4528 santykiu.
Anot L.Milašiaus, daugiausia lietuvių apsipirkti atvažiuoja iš netoli sienos esančių miestų: Lazdijų ar Marijampolės. Taip pat užklysta iš tolimesnių kelionių grįžtantys tautiečiai: „Nusiperka kokių nors vištų kulšelių.“
„Anksčiau masiškai pirko maisto produktus. Dabar perka drabužius, batus, chemines prekes, kurios čia truputį pigesnės", – pasakojo konsulas ir pridūrė, kad lietuviai užsuka ir į vaistinės, kur medikamentai pigesni nei Lietuvoje. Taip pat šalyje kaimynėje pigesni baldai, statybinės medžiagos.
Išryškėja žmonių solidarumas
Turizmo agentūra „Via Amica“ – viena iš tų, kurios ir dabar organizuoja keliones į Lenkiją. Bendrovė savo klientams yra paruošusi „antikrizinį pasiūlymą“ – veža į Balstogę, kur žmonės aplanko 4 prekybos vietas: skerdyklą, turgų, prekybos bazę, didelį prekybos centrą.
Anksčiau masiškai pirko maisto produktus. Dabar perka drabužius, batus, chemines prekes, kurios čia truputį pigesnės, – pasakojo L.Milašius.„Dabar srautas aprimęs, bet norinčių keliauti atsiranda. Važiuojame kartą per mėnesį ar per du mėnesius. Keliones organizuojame tada, kai surenkame pakankamai norinčių“, – sakė bendrovės „Via Amica“ projektų vadovė Nijolė Krasnikova.
Kai lietuviai į Lenkijos parduotuves traukdavo masiškai, reisus bendrovė organizuodavo bent du kartus dažniau. Anksčiau autobusai, kuriuose telpa pusšimtis keleivių, važiuodavo sausakimši, dabar jais apsipirkti važiuoja vidutiniškai 30 žmonių.
Važiuoja vilniečiai, kauniečiai, alytiškiai, kitų miestų gyventojai, įvairaus amžiaus, bet dažniausiai ne itin pasiturintys. Kartais pasitaiko ir įmonių darbuotojų, verslininkų. Pasak N.Krasnikovos, žmonės perka pačių įvairiausių dalykų, netgi betono maišykles ar dviračius – viską, kas tik telpa į autobusą. „Būtent tokiose kelionėse atsiskleidžia žmonių solidarumas – jeigu kam nors reikia daugiau vietos autobuse, kiti pasispaudžia“, – pasakojo bendrovės „Via Amica“ darbuotoja.
N.Krasnikova nesiryžo įvardyti, kiek žmonės išleidžia Lenkijoje, bet tvirtino, kad apsiperka dideliais kiekiais. „Prieš šventes, pavyzdžiui, jubiliejus ar Naujuosius metus, žmonės važiuoja įsigyti ir, pavyzdžiui, mėsos. Dėl vieno kilogramo važiuoti neapsimoka, bet jei reikia kokių 10 kg, tai tikrai verta“, – įsitikinusi pašnekovė. Kelionės į Balstogę kaina – apie 60 Lt.
Naujos bangos neprognozuoja
Pastaruoju metu Lietuvoje ėmė kilti maisto kainos. Bet Lietuvos konsulas Seinuose L.Milašius mano, kad lietuviai lenkiškų parduotuvių apgulties nebeorganizuos.
„Tokių srautų kaip pernai nebebus. Jeigu kainos 1–2 proc. paaugo, tai žmonės sviesto ar mėsos pirkti čia nevažiuos. Prieš pusantrų metų kainų skirtumai buvo kur kas didesni, kai už 100 eurų buvo galima gauti 480 zlotų, o kainos litais ir zlotais buvo iš esmės panašios. O dabar ir Lenkijoje 1, 2, 3 proc. didės tos kainos. Be to, kalbama, kad pridėtinės vertės mokestis, kurio tarifas Lenkijoje dabar yra 22 proc., nuo Naujųjų metų pakils 1 proc.“, – kalbėjo diplomatas. Tiesa, ten greitai gendantiems produktams, pavyzdžiui, mėsai ar pienui, taikomi lengvatiniai tarifai.
Lenkai traukia į Lietuvą
Tuo tarpu Lenkijos pasienio gyventojai neretai važiuoja apsipirkti priešinga kryptimi nei pirkėjai iš Lietuvos. Pasak konsulo L.Milašiaus, jie mėgsta didžiuosius lietuviškus prekybos centrus, pavyzdžiui, Kauno „Akropolį“, kur perka, kaip apibūdino diplomatas, „gerų prekių“. „Pas mus nėra visumos vaizdo ir plataus pasirinkimo. Čia daugiausia yra mažų parduotuvių, ypač stipriai tai buvo jaučiama, kol Suvalkuose nebuvo atidarytas prekybos centras „Plaza“, – sakė pašnekovas.
