Pernai įdiegta nauja lengvatinių paskolų sistema – valstybė garantavo už 100 mln. litų, kuriuos kaip paskolas studentams galėjo išdalyti penki bankai.
Nors pirmakursiai pernai panaudojo vos 22,5 mln. litų, šiemet valstybės garantuojamas fondas išaugo iki 150 mln., rašoma „Lietuvos ryte“.
Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijos, didindamos fondą, siekė apsisaugoti nuo paskolų stygiaus ir vylėsi, kad jos bus paklausesnės.
Be to, apie 200 pirmakursių, pasiėmusių paskolą mokesčiui už mokslą, gyvenimo išlaidoms ar studijoms užsienyje, nutraukė studijas.
Valstybinio studijų fondo paskolų skyriaus atstovė Eglė Drungilaitė teigia, kad realus poveikis šiemet bus jaučiamas tik spalio mėnesį.
Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis įsitikinęs, kad ši paskolų sistema yra tarsi investicija į studijas. Jei baigęs mokslus žmogus skolos negali mokėti, jis turėtų būti nuo jos atleidžiamas arba sudaromas kitoks atsiskaitymo grafikas, tačiau pernai pradėta taikyti tvarka to negarantuoja.
Lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3 342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1 753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1 576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų.
