Patrauklios salyklo kainos eksporto rinkose kursto gamintojus didinti apsukas, ketvirtadienį informuoja dienraštis „Lietuvos rytas“.
Už salyklą vienodai moka ir Rytų, ir Vakarų aludariai. Atsižvelgiant į rūšį, pigiausio salyklo tona užsienio rinkose kainuoja apie 1,38 tūkst. litų, brangiausio – 2,07 tūkst. litų.
Lietuvoje salyklo gamyba pastaruoju metu kilo, kartu – ir salyklo eksporto srautas. Tuo tarpu importuojamo salyklo kiekis nuo 2007-ųjų mažėja.
Lietuvoje salyklą gamina vos keletas įmonių. Iš jų eksporto gijos driekiasi į Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Baltijos valstybes, Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekiją.
Lietuvos ūkininkai dar neįstengia pavyti didėjančios salyklo gamybos apimties. Todėl gamintojai išankstines šių grūdų pirkimo sutartis sudaro ne tik su vietos, bet ir Latvijos, Estijos žemdirbiais.
Pasak Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko, Lietuvoje gaminamo salyklo aludariams pakanka. Importuoti tenka nebent tam tikrų specifinių rūšių salyklo, pavyzdžiui, deginto, kurio Lietuvoje negaminama.
Statistikos departamento duomenimis, ir 2007-aisiais, ir 2008 metais salyklo buvo eksportuojama maždaug po 40 tūkst. tonų. 2009-aisiais eksportas smuktelėjo iki 27 tūkst. tonų. Pernai salyklo gamintojai atsiplėšė nuo dugno ir eksporto apimtį kilstelėjo iki 33 tūkst. tonų.
Salyklo importas per pastaruosius šešerius metus sumažėjo maždaug 10 kartų. 2005 metais jo buvo importuota maždaug 22 tūkst. tonų, pernai – vos 2,6 tūkst. tonų.
Salyklinio alaus gamyba kyla. Pernai sausio-rugpjūčio mėnesiais jo buvo pagaminta 21,2 mln. dekalitrų, šiemet per tą patį laiką – 22,3 mln. dekalitrų.
Pernai iš viso buvo pagaminta apie 291 mln. natūrinių vienetų (butelių arba skardinių) salyklinio alaus: maždaug 16 mln. daugiau nei užpernai, tačiau šiek tiek – maždaug 5 mln. – mažiau nei 2008 metais.
