Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Penktadalis paskolų Lietuvos bankuose pernai buvo „blogos“

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Praėjusiais metais 19,38 proc. paskolų šalies bankuose buvo neveiksnios – nuvertėjusios arba vėluojamos grąžinti.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį Lietuvos banko paskelbti duomenys rodo, jog praėjusiais metais 19,38 proc. paskolų šalies bankuose buvo neveiksnios – nuvertėjusios arba vėluojamos grąžinti. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažįsta, kad ekonominio pakilimo metais bankai paskolas teikė pernelyg neapgalvotai.

Per 2009 metus, nuvertėjusių paskolų Lietuvos bankuose padaugėjo nuo 3,41 iki 16 proc., o daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų išaugo nuo 1,14 iki 3,38 procento. Pernai bankų specialieji atidėjiniai padidėjo 3,9 mlrd. litų ir šių metų sausio 1 dieną sudarė 4,8 mlrd. litų. Tai sudaro 7,23 proc. viso paskolų portfelio.

Sunkiausias laikas jau praėjo

Lietuvos banko duomenimis, paskolų portfelio kokybės blogėjimą lėmė pernai mažėjęs ekonomikos aktyvumas, sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos, padidėjęs įmonių bankrotų skaičius, išaugęs nedarbas, sumažėjęs darbo užmokestis ir konservatyvus bankų paskolų vertinimas.

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas mano, kad sunkiausias metas Lietuvos bankams jau praėjo. „Sunkiausia jau praėjo. Nuvertėjusių paskolų sumos turėtų bent metų pradžioje didėti, bet lėčiau nei pernai“, – vylėsi R.Šarkinas. Jis pažymėjo, kad su dabar turimu kapitalu bankai galėtų atidėjimus padidinti iki 50 proc., tačiau patikino manantis, kad to neprireiks.

Pakilimo metais skolino per lengvai

Vadovaujantis Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, pernai bankai suteikė 6,8 mlrd. litų naujų paskolų. Tačiau dėl sparčiai mažėjančių ankstesniais metais suteiktų paskolų, daugiausiai dėl didėjančių specialiųjų atidėjinių, bankų sistemos paskolų portfelis per metus sumenko 10,1 mlrd. litų (14,1 proc.). Palyginimui: per 2008 metus jis buvo išaugęs 11,3 mlrd. litų.

Be to, pernai bankrutavusių ar restruktūrizuojamų įmonių įsipareigojimai bankams metų pabaigoje sudarė apie 2 mlrd. litų (6,5 proc. privačioms įmonėms suteiktų paskolų portfelio). Užpernai tokių įmonių įsipareigojimai bankams sudarė 0,3 mlrd. litų. „Didžioji dalis nuvertėjimo teko privačių įmonių paskoloms“, – sakė R.Šarkinas.

O Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad ekonominiu pakilimu šalies bankai paskolas teikė pernelyg neapgalvotai.

„Bankai galėtų galbūt jausti, kad vadovavosi optimistiniais lūkesčiais per lengvai teikdami paskolas per mažomis palūkanomis ir neįvertinę rizikos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė S.Kropas, paklaustas, ar bankai prisiima atsakomybę už tai, kokioje padėtyje šiuo metu yra Lietuvos ekonomika.

Jo teigimu, bankai galėjo griežčiau vertinti klientus, kuriems skolino. „Dabar būtų turėję mažiau galvos skausmo“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Tikina, kad kreditavimas vyksta

Lietuvos banko duomenys rodo, kad pernai paskolos verslui mažėjo didesne apimtimi (6,4 mlrd. litų) nei kitos paskolų portfelio dalys. Šių paskolų dalis paskolų portfelyje per metus sumažėjo 1,9 proc. ir šių metų sausio 1 dieną sudarė 50,4 procento.

Tuo tarpu paskolos gyventojams mažėjo lėčiau. Būsto paskolos per metus sumažėjo 2 proc., o jų dalis paskolų portfelyje išaugo 4,1 proc. Lietuvos banko nuomone, taip atsitiko dėl kelių priežasčių. Esą šių paskolų daliniai grąžinimai yra santykinai maži ir šių paskolų portfelio kokybė 2009 metais blogėjo santykinai nedaug.

Taip pat S.Kropas sakė, kad dėl sumažėjusio skolinimo verslui bankai yra nekalti. Pinigų pasiūla esą pakankama. „Bankai pasiūlą tikrai užtikrina ir užtikrins. Svarbiausia yra tinkama paklausa iš verslo ir tinkami projektai“, – aiškino jis ir pridėjo, kad augti pradedantys lūkesčiai turėtų paskatinti verslą kurti planus ir paklausą padidinti.

Be to, S.Kropo teigimu, būsto kreditavimas šiuo metu vyksta normaliai. „Tokio bumo, kurį matėme, ateityje nebus, jis nesikartos. Bet paskolų prieinamumas gyventojams yra tikrai geras, tiek litais, tiek eurais, – patikino pašnekovas. – Sakyčiau, kad dabar gyventojai būstui skolinasi normaliai. Taip, kaip ir turėtų skolintis: atsargiai, apsvarstydami savo galimybes“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką