Valdančioji koalicija daugeliu klausimų nedrįsta prieštarauti prezidentės Dalios Grybauskaitės valiai. Lygiai prieš savaitę griežtai sukritikavusi „Sodros“ biudžeto projektą ir išvardijusi sąlygas, kurias išpildžius šį įstatymą pasirašytų, šalies vadovė privertė valdančiuosius sukti galvas, kur rasti papildomus 600 mln. litų „Sodros“ skylėms užkamšyti.
Vakar po dar vieno susitikimo, per kurį aptartos kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų problemos, premjeras Andrius Kubilius tikino, kad mokesčiai „Sodrai“ nedidės, transporto lengvatų neįgalieji nepraras, o motinystės išmokos bus mažinamos nuo kitų metų liepos. Vienintelis nurodymas, kurio Vyriausybė bent jau kol kas nesirengia vykdyti, – sukurti planuojamų mažinti pensijų kompensavimo mechanizmą.
Mažins laikinai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame laikinojo įstatymo projekte senatvės pensijas siūloma vidutiniškai mažinti 5 proc., arba maždaug 40 litų. Apie 700 litų siekiančios pensijos sumažėtų 3,3 proc., 900 litų – 6,7 proc., 1700 litų – 12,4 procento. Pensijų, neviršijančių 650 litų per mėnesį, iš viso neplanuojama mažinti. Tuo metu valstybines pensijas mažinti ketinama daugiau – apie 30 procentų. Liberalų sąjūdžio atstovų nuomone, šios galėtų mažėti net 50 procentų.
Pasak premjero A.Kubiliaus, mažinant pensijas būtina laikytis KT išaiškinimo, teigiančio, kad bet koks mažinimas turi būti laikinas. „Mažinimas turi būti taikomas visoms grupėms, visoms išlaidoms, be to, proporcingai – tiems, kuriems sunkiau pakelti krizės naštą, apkarpoma mažiau“, – teigė premjeras.
Tačiau, pasak jo, kompensacijų būdai KT sprendimuose „yra minimi šiek tiek kitose bylose“. Tai liečia valstybines pensijas, kurių sistemą Seimas ir Vyriausybė gali keisti ir ne krizės metu. Taigi Vyriausybė nemano, kad krizės paskatintą pensijų mažinimą reikia kompensuoti.
Apsispręsti, kaip racionaliai subalansuoti „Sodros“ biudžetą, ketinama rytoj.
Ieškoma sprendimo
Premjeras A.Kubilius po vakarykščio koalicijos atstovų susitikimo tikino, kad šiuo metu aktyviai svarstoma, kokios konkrečios priemonės galėtų padėti užlopyti žiojėjančią 600 mln. litų spragą. Galutinį sprendimą tikimasi rasti iki 2010–ųjų biudžeto pirmojo svarstymo Seime. Jis numatytas lapkričio 24 dieną.
Planuojama, kad bendros ateinančių metų valstybės ir „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 19 mlrd. litų, išlaidos – apie 29 mlrd. litų.
Pasak Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, ieškant geriausio varianto vadovaujamasi dviem principais: nedaryti to, kas pakenktų ekonomikos plėtrai, ir išlaidas mažinti ne tų, kurie šiandien yra labiausiai pažeidžiami, sąskaita. „Svarbiausia, kad koalicijos partneriai susitarė, kokias pozicijas galima judinti, kokių – ne“, – teigė I.Degutienė.
Kaip konkrečiai bus mažinamos išlaidos valdininkijai išlaikyti, iki šiol lieka neaišku. Abstrakčiai manoma, kad teigiamų rezultatų mažinant biurokratinį aparatą duos Saulėlydžio komisijos pateiktos rekomendacijos, kurias Seimas dar iki biudžeto svarstymo turi įteisinti įstatymų pataisomis.
Kritikavo biudžetą
Prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė nepasirašysianti kitų metų „Sodros“ biudžeto, jei įmokos į šį fondą bus didinamos 2 proc., pensijos mažės nesukūrus kompensavimo mechanizmo ir bus bloginama neįgaliųjų padėtis. Anot šalies vadovės, reikia mažinti nedarbo išmokas, bet visų pirma – užkirsti kelią jomis piktnaudžiauti. Prezidentė taip pat kritikavo ketinimus motinystės (tėvystės) pašalpas mažinti jau nuo sausio.
D.Grybauskaitė siūlo senatvės pensijas ateityje skaičiuoti pagal tam tikrą formulę, pavyzdžiui, susiejant jas su baziniu darbo užmokesčiu ir bendrojo vidaus produkto augimu, ilginti pensinį amžių, dabar sumažintas senatvės pensijas po dvejų metų kompensuoti, aiškiai nurodant, kokia bus kompensavimo tvarka. Ji taip pat priešinasi išmokų neįgaliesiems mažinimui, įskaitant pensijas, kitas išmokas, transporto išlaidų ir automobilio kompensacijas.
