Kaip teigiama ministerijos išplatintame pranešime, neigiamo paskolų prieaugio pokyčio poveikis visose Baltijos šalyse pasireiškia vis stipriau – ir Latvijos, ir Estijos 2008 m. IV ketvirčio rodikliai kinta ypač smarkiai. Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas atnaujintose prognozėse pateikia staigesnį išorės paklausos susitraukimą, todėl ir toliau prastės prekybos sąlygos Lietuvos eksportui rinkose.
Šių neigiamų rizikų išsipildymas lemia biudžeto pajamų dinamiką: išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius į valstybės biudžetą įplaukė 2 mlrd. 433 mln. litų – 389,6 mln. litų mažiau nei prognozuota. Vasarį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 22 mln. litų, arba 306 mln. litų mažiau nei prognozuota.
Vyriausybės 2009 metų biudžete numatytas priemones viešųjų finansų stabilumui užtikrinti teigiamai įvertino Europos Komisija, tačiau globaliai pablogėjus ūkio perspektyvoms šias priemones pagal Vyriausybės programą reikės papildyti peržiūrint 2009 metų biudžetą. Finansų ministerija numato nedelsdama pateikti Vyriausybei svarstyti 2009 m. biudžeto pakeitimus, dar labiau sugriežtinančius išlaidų politiką.
„Akivaizdu, kad sparčiai traukiantis šalių partnerių rinkoms, atitinkamai daroma įtaka ir Lietuvos ekonomikai. Buvome numatę tokią riziką ir atitinkamus veiksmus – artimiausiu metu teiksime Vyriausybei priemonių paketą, kuriame numatoma toliau žymiai mažinti einamąsias valstybės išlaidas, įskaitant darbo užmokestį, ir priimti kitų su taupymu susijusių sprendimų“, – sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.
