Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų sumažėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, ypač pramonėje – 0,4 tūkst., viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime, švietime ir prekyboje – po 0,2 tūkst.
Palyginti su ketvirtuoju 2008 m. ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo 8,7 tūkst., arba 3,1 karto (2008 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje jų buvo 12,9 tūkst.). Per metus daugiausia laisvų darbo vietų sumažėjo prekyboje – 10,3 karto (nuo 1,2 tūkst. iki 0,1 tūkst.), viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 5,2 karto (nuo 3,5 tūkst. iki 0,7 tūkst.), statyboje – 3,9 karto (nuo 0,8 tūkst. iki 0,2 tūkst.), pramonėje – 2,3 karto (nuo 2,6 tūkst. iki 1,1 tūkst.).
Daugiausia laisvų darbo vietų ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį buvo pramonėje – 1,1 tūkst. (27,1 proc.), viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 0,7 tūkst. (16,4 proc.), žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe – 0,5 tūkst. (12,3 proc.). Mažiausiai laisvų darbo vietų 2009 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – 1 procentas visų laisvų darbo vietų.
2009 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 0,4 procento, tai 0,1 procentinio punkto mažiau nei praėjusį ketvirtį ir 0,6 procentinio punkto – nei atitinkamu 2008 m. laikotarpiu. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis užfiksuotas finansinėje ir draudimo veikloje – 1,1 procento, viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 0,8 procento, pramonėje ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – po 0,6 procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo prekyboje – 0,1 procento.
Tyrimas atliktas taikant imčių metodą – sudaryta 7331 įmonės imtis, reprezentuojanti šalies ūkį pagal ekonominės veiklos rūšis. Neaprėptos individualiosios įmonės, laisvų darbo vietų skaičius jose įvertintas pagal administracinių šaltinių duomenis.
