„Neįprasta, kad vidurvasarį daržovių kainos kiltų. Bet daug prekių į mūsų rinką atgabenama iš Lenkijos. O šie metai jos šiltnamių ūkiams – prasti“, – sakė Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos prezidentės Laimutės Grybauskaitė.
Lietuviškų pomidorų augintojai, neatlaikę Lenkijos ūkininkų spaudimo, sumažino šiltnamių plotus. Taigi vietinės produkcijos pasiūla sumažėjo. Tačiau šiemet potvyniai nuniokojo šiltnamius kaimyninėje valstybėje, tad ir lenkiškų pomidorų pasiūla – mažesnė.
Utenos rajone, Užpaliuose, keturioliktus metus ūkininkaujantis Ramūnas Milys tvirtino, kad Lietuvoje apskritai neapsimoka auginti pomidorų, todėl daug ūkininkų to ir nedaro. O ir tie, kurie augina, šiemet sulaukė gerokai menkesnio derliaus nei pernai.
Lietuvos braškių augintojų draugijos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis teigė, jog lietuviškos braškės šiemet taip pat brangios, nes jų pasiūla – menka.
„Vyresni – poros trejų metų braškynai Lietuvoje žiemą iššalo. Jaunesni – pasodinti pernai – pašalo. Nors žydėjo, jie beveik neužmezgė vaisių. Šiuo metu vienų veislių derlius baigiasi, todėl braškių kainos dar kartą šoktelėjo. Vėlyvųjų braškių dar turėtų būti, bet jas augina nedaug ūkininkų. Mat žmonės per birželį atsivalgo braškių ir menkai jas vėliau teperka“, – sakė jis.
V.Juodsnukis pridūrė pridūrė, jog vyšnių ir serbentų derlius šiemet taip pat bus prastas.
„Vyšnynams žydint, smarkiai lijo, taigi lietus nulijo žiedus. Tačiau šiuo metu lietuviškomis vyšniomis dar neprekiaujama. Turguje jau galima pamatyti juodųjų serbentų. Už jų litrą prašoma 6–7 litų. Ir šių uogų nėra pertekliaus: serbentų žiedynai taip pat pašalo, todėl derlius – prastas“, – sakė V.Juodsnukis.
