Sekmadienį šalies teisėsauga suėmė kelis žmones, protestavusius Almatoje prieš sprendimą praėjusią antradienį devalvuoti nacionalinę valiutą. Dolerio atžvilgiu tengė neteko 19 procentų vertės.
Pasak analitikų, toks žingsnis žengtas reaguojant į smunkantį rublio kursą. Rusijos, iš kurios Kazachstaną pasiekia 40 proc. importo, valiuta nuo metų pradžios dolerio atžvilgiu atpigo 6 proc.
Manoma, kad tai gali pastūmėti ir Ukrainą bei Baltarusiją devalvuoti savo valiutas.
„Visose šiose šalyse valdžia nuolat stebi rublį“, – sako Londono konsultacinės firmos „Trusted Sources“ direktorius Christopheris Granville'is.
Rusijos, iš kurios Kazachstaną pasiekia 40 proc. importo, valiuta nuo metų pradžios dolerio atžvilgiu atpigo 6 proc.
Kazachstanas savo žingsnį paaiškino nepastovumu pasaulio rinkose, kurią sukėlė JAV Federalinio rezervų banko sprendimas sumažinti pigių pinigų leidimą į apyvartą. Vis dėlto analitikų manymu, devalvuoti tengę paskatino 10 proc. jos atžvilgiu atpigęs rublis.
„Devalvacija dolerio atžvilgiu aiškiai skirta rublio-tengės santykiui paveikti, – komentuoja Dmitrijus Polevojus iš ING Banko. – Šitaip Kazachstano nacionalinis bankas laimi pranašumą savo tengei. Dabar kyla klausimas, ar jo pavyzdžiu paseks Rusija.“
Rusijos dominavimas
Pastarąjį kartą tengė buvo devalvuota prieš penkerius metus. Tuo metu rubliui smūgį buvo sudavusios krentančios naftos kainos. Šįkart procesas vėl prasidėjo Maskvoje, kur praeitą mėnesį atsisakyta priemonių rublio kursui palaikyti.
Kapitalui apskritai pastaruoju metu bėgant iš besivystančių rinkų, dėl šio žingsnio staigiai krito rublio kursas dolerio-euro krepšelio atžvilgiu.
Baltarusijai ir Kazachstanui, kurie priklauso Maskvos Muitų sąjungai, tai ypač blogos naujienos, nes atpigus rusiškoms prekėms šalys negali tarifais apsaugoti savo gamintojų nuo importo iš didžiosios kaimynės.
Rusijos eksportas į Kazachstaną per pastaruosius metus gerokai paaugo ir dabar 38 proc. užsienietiškų prekių į šalį įvežama iš ten. Į Rusiją eksportuojama 7 proc. kazachų eksporto.
Devalvacijos keliu gali tekti pasukti ir vakarinėms Rusijos kaimynėms Ukrainai ir Baltarusijai.
Dėmesys Ukrainai ir Baltarusijai
Devalvacijos keliu gali tekti pasukti Ukrainai ir Baltarusijai.
„Nacionalinis bankas ateinančias kelias savaites nereaguos, – sakė Baltarusijos ekonomikos tyrimų ir plėtros centro Minske ekonomistas Dmitrijus Krukas. – Bet jei Rusijos valiutos pigimas tęsis, jis turės į tai atsižvelgti ir leisti Baltarusijos rubliui kristi.“
Baltarusijos valiutos kursas yra pririštas prie Rusijos rublio.
Ukrainą, kur planai prisijungti prie Maskvos dominuojamos Muitų sąjungos prisidėjo išprovokuojant masinius protestus, trečdalis importo pasiekia iš Rusijos, tad spaudimas devalvuoti griviną taip pat auga.
Prieš keletą savaičių centrinis bankas ėmėsi priemonių, kad sulėtintų grivinos kurso dolerio atžvilgiu kritimą. Nuo pernai lapkričio, kai Kijeve ir kituose miestuose kilo masiniai protestai, šalies valiutos kursas smuko 10 proc.
Senkantys rezervai, didžiulis užsienio prekybos deficitas ir recesija gali gundyti Kijevą leisti grivinai silpnėti.
Daugelis mano, kad Maskva leis rubliui pigti palaipsniui.
Ukrainos ir Baltarusijos veiksmai didele dalimi priklausys nuo to, ką darys Rusija. Daugelis mano, kad Maskva leis rubliui pigti palaipsniui.
Tačiau Kazachstano žingsnis gali paskatinti aktyvų valiutų karą.
„Panašu, kad jie tikisi, jog valiutų silpnėjimo tendencijos tęsis, – apie kazachus sako Ch.Granville'is. – Ir jie nori būti priekyje.“
