“Manau, kad lietuviai dar nelabai supranta, kaip perspektyvu investuoti į alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius. Vis dar žvalgosi, kaip ir aš, užsodina po kelis hektarus želdinių ir tik ateityje planuoja plėstis, – pasakoja ūkininkas K.Onaitis. – Tačiau iš tiesų alternatyvi energija labai perspektyvi, pavyzdžiui, Latvijoje želdiniais biokurui jau užsodinti šimtai hektarų ploto, ką jau kalbėti apie Suomiją ar Švediją. Pažvelgęs į ES šalių patirtį ir išanalizavęs Lietuvos rinką – nutariau investuoti ir aš“. K.Onaitis pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“.
Planuoja užsodinti dar daugiau želdinių
„Kaip minėjau, nenoriu, kad mano žemės dirvonuotų bei jose augtų piktžolės, – pasakoja K.Onaitis. Būtent todėl ūkininkas kreipėsi paramos pagal šios KPP priemonės trečiąją veiklos sritį, pagal kurią remiamas trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. – Dabar žemės gražios, atrodo prižiūrėtos, o ateityje uždirbsiu parduodamas biokurą. Žinoma, prieš teikdamas paraišką, domėjausi biokuro perspektyvomis Lietuvoje. Bendra situacija –katilinėms šiuo metu stichiškai trūksta žaliavų ir jų paimtų, matyt, bet kiek. Turint omeny, kad Lietuva turi įsipareigojimų skatinti atsinaujinančių šaltinių energijos, tame tarpe ir biokuro, vartojimą – manau, ateityje paklausa tik dar labiau išaugs – todėl jau kitais metais planuoju užsodinti dar daugiau želdinių“.
Paraiška ES paramai – per 3–4 dienas
„Investavau apie 21.000 litų iš kurių man finansavo ES 8.400 litų (t.y. 40 proc. projekto tinkamų išlaidų.* ). Planuoju, kad želdiniai užaugs po maždaug 3–4 metų bei skaičiavau, kad po 2 tokių rotacijų mano investicijos jau atsipirks, – savo sprendimą auginti žilvičius pagrindžia ūkininkas. – Kadangi veiklos sritis tikrai perspektyvi, patariu ir kitiems ūkininkams pasinaudoti jos įgyvendinimui skiriama parama, be to ir paraišką teikti nėra sudėtinga. Manau, jei šiandien nuspręstumėte teikti paraišką – dokumentų pildymas užtruktų tik kokias 3–4 dienas, viskas tikrai pakankamai elementaru“.
Finansuojama – iki 70 proc. projekto išlaidų
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) informuoja, kad iki metų pabaigos dar galima teikti paraiškas pagal priemonės trečiąją veiklos sritį – t.y. kreiptis paramos trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui.
Nuo šių metų sausio 23 d. paramos intensyvumas yra padidėjęs. Paramos lėšomis finansuojama 50–70 proc. tinkamų projekto išlaidų.
 |
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemės ūkio naudmenas (ŽŪN). Nuo praeitų metų, ŽŪN gali būti ne tik nuosavos bet ir nuomojamos iš privačių asmenų, valdomos panaudos ar kitais pagrindais. Tiesa, ŽŪN nuoma ar panauda privalo būti ne trumpesnė kaip 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos.
Nuo šių metų sausio 23 d. besikreipiantiems paramos pagal priemonės trečiąją veiklos sritį gali būti finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir jauniesiems ūkininkams – iki 60 proc. Tuo tarpu jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – gali būti kompensuojama net iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų. Likusią išlaidų dalį ūkininkas dengia savo ar skolintomis lėšomis.
Paraiškas paramai trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui gauti dar galima teikti NMA teritoriniuose skyriuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą iki š.m. gruodžio 31 d.
Daugiau informacijos apie priemonę, paraiškų administravimo bei mokėjimo prašymų teikimo tvarką galite rasti: www.paramakaimui.lt, www.nma.lt, www.zum.lt, teirautis tel. 1841, (8~5) 2526999, el. paštu: info@nma.lt.
Biokuro paklausa Lietuvoje ir pasaulyje nuolat auga:
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių, kurios biokuru pagaminama apie 19 proc. reikalingos šilumos energijos.
 |
Radviliškis – miestas, kuris jau pasistatė biokuro katilinę, kurios gaminama šilumą šį šildymo sezoną jau pasiekė ir gyventojus. Katilinėje sumontuoti du biokurą deginantys katilai, kurie gamina net 70 proc. procentų miestui reikalingos šilumos. Kadangi biokuras perpus pigesnis nei dujos – perpus mažesnės ir šilumos kainos.
ES skatina biokuro gamybą ir naudojimą. Taip pat skatina ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių gaminimą šalies vidaus rinkoje.
Europos valstybės skirtingai skatina alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą šilumos ir elektros gamyboje. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui Suomija, biokuro naudojimo skatinimui taikomos mokesčių lengvatos ir mokesčių grąžinimas.
Deklaruojami ES tikslai 2020 m. – atsinaujinančių išteklių vartojimą padidinti iki 20 proc., biokuro dalį – iki 10 proc. Biokuro potencialas yra didžiausias lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais (tokiais kaip: saulės, vėjo, geotermine ar hidroenergija ir kita).
Kadangi naftos, dujų ir kitų natūralių išteklių resursai nuolat mažėja, alternatyvių energijos šaltinių (taip pat ir biokuro) paklausa visame pasaulyje nuolat auga.
 |
