Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

​Pirmieji eurai į Lietuvą bus gabenami iš užsienio

Žmonės mokosi atpažinti padirbtus eurus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Žmonės mokosi atpažinti padirbtus eurus
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva – viena koja jau euro zonoje. Tačiau iki kitų metų sausio pirmosios, kol Lietuva nebus oficiali euro klubo narė, pinigų atsispausdinti negalės. Todėl pirmieji valstybei reikalingi eurai Lietuvą bus skraidinami ar vežami iš kitų euro zonos valstybių.

Eurų banknotai yra vienodi visoje euro zonoje, o eurų monetas gali kaldinti kiekviena valstybė, naudojanti Europos Sąjungos bendrąją valiutą. Tai galės daryti ir Lietuva, įsivedusi eurą. Monetas kaldins Vilniuje veikianti Lietuvos monetų kalykla.

Pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus Aliaus Jaramaičio, euro įvedimui reikalingą kiekį banknotų Lietuvos bankas skolinsis iš eurosistemos nacionalinio centrinio banko.

Lietuvos bankas dėl saugumo neatskleidžia, kada ir iš kur į Lietuvą atkeliaus pirmieji eurai.

„O ateityje skolą Lietuvos bankas grąžintų, užsakęs ir atspausdinęs paskolintą eurų kiekį kurioje nors Europos Centrinio Banko (ECB) akredituotoje banknotų ir saugių dokumentų spaustuvėje, turinčioje teisę spausdinti eurų banknotus“, – 15min.lt sakė A.Jaramaitis.

Lietuvoje tokios spaustuvės nėra. Be to, dar nepriimtas ir sprendimas, kurios euro zonos valstybės centrinis bankas paskolins Lietuvai reikalingų banknotų.

Iš kur ir kada tiksliai į Lietuvą bus gabenami eurai, Lietuvos bankas neatskleidžia.

„Informacija apie specialiųjų krovinių, tarp kurių yra ir banknotai, gabenimo organizavimą, maršrutus, laiką ir kita apibrėžta kaip Lietuvos banko paslaptį sudaranti informacija, todėl šia tema turėsime būti santūrus“, – sakė A.Jaramaitis.

Kokie bus lietuviški banknotai?

Euro monetas Lietuva kaldins pati, jų dizainas taip  pat bus lietuviškas. Tuo metu lietuviški banknotai nuo kitų euro zonos šalių banknotų nesiskirs niekuo.

A.Jaramaitis pasakojo, kad šiuo metu cirkuliuojantys septynių nominalų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų) eurų banknotai yra vienodi visoje euro zonoje. Juose pavaizduoti skirtingų Europos istorijos laikotarpių architektūriniai stiliai.

Kiekvienas banknotas yra skirtingos spalvos ir dydžio. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnių išmatavimų banknotas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai

2013 m. apyvartoje pasirodė pirmieji naujosios serijos (antrosios), pavadintos „Europa“, banknotai. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus. 2014 m. rugsėjo 23 d. į apyvartą bus išleistas naujasis 10 eurų banknotas.

Abiejų naujos serijos banknotų hologramoje ir vandens ženkle panaudotas graikų karalaitės Europos, iš kurios vardo kilęs ir mūsų žemyno pavadinimas, portretas.  Ir senieji, ir naujieji banknotai –  teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė.

Monetas kals nuo sausio

Lietuva teisę leisti lietuviškas euro monetas įgis tada, kai oficialiai taps euro zonos nare. Nuo 2015 metų sausio pirmosios Lietuva galės leisti apyvartines, kolekcines ir progines euro monetas.

A.Jaramaitis pasakojo, kad šiuo metu naudojamos aštuonių nominalų eurų apyvartinės monetos, kurias kaldina visos euro zonos šalys ir ne Europos Sąjungos valstybės – Monakas, Vatikanas bei San Marinas, naudojantys eurą kaip savo pinigus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mergina žiūri į Latvijos euro monetą.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mergina žiūri į Latvijos euro monetą.

Viena apyvartinių monetų pusė vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita pusė kiekvienos euro zonos šalies yra savita ir vadinama nacionaline puse. Būdama euro zonos nare, Lietuva irgi leis į apyvartą eurų monetas su nacionaline puse.

1,2 ir 5 euro centų monetų bendrojoje pusėje ant gaublio atvaizduota Europa kartu su Afrika ir Azija.

10, 20, 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų monetų bendrųjų pusių dizainas yra dviejų variantų: pirmajame variante atvaizduota Europos Sąjunga iki jos plėtros 2004 m. gegužės 1 d., o antrajame – geografinis Europos atvaizdas (nuo 2007 m. sausio 1 d.).

Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Monetų nacionalinėje pusėje panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink juos apskritimu išdėstyta 12 Europos Sąjungos žvaigždžių. Nors nacionalinė pusė ir skiriasi, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje.

Eurų monetos skiriasi savo dydžiu, svoriu, forma ir metalo sudėtimi. Didelio nominalo – 1 ir 2 eurų – monetos yra dvispalvės (sidabro ir geltonos spalvos). Vidutinio nominalo – 10, 20 ir 50 euro centų – monetos yra geltonos spalvos, o mažo nominalo – 1, 2 ir 5 euro centų – monetos vario spalvos.

Lietuvos išleistos eurų apyvartinės monetos turės skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus tris vaizdus su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu. Jį sups 12 žvaigždžių: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone. Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, Vytį matyti eurų apyvartinėse monetose pageidavo didžioji dalis apklaustų Lietuvos gyventojų.

LB nuotr./10,20,50 euro centų
LB nuotr./10,20,50 euro centų
LB nuotr./2,5 eurai
LB nuotr./2,5 eurai

 

LB nuotr./1,2,5 centų monetos
LB nuotr./1,2,5 centų monetos

 

Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja euro zonoje, todėl atsiskaitymams jos turės būti priimamos ir Lietuvoje, kai mūsų valstybė įves eurą.

Pirmoji kolekcinė moneta – LDK aukso

Pasak A.Jaramaičio, kiekviena euro zonos šalis gali kaldinti ir kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų jų požymių: spalva, skersmeniu ir svoriu. Šios monetos būtų mokėjimo priemone tik Lietuvoje.

Pirmąja lietuviška kolekcine eurų moneta taptų monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirta aukso moneta.

Jei Europos Sąjungos Taryba nuspręstų leisti Lietuvai kitais emtais įsivesti eurą, pirmąja lietuviška kolekcine eurų moneta taptų monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirta aukso moneta. Numatytas tiražas – 5 000 vienetų, nominalas – 50 eurų.

„Lietuvos bankas pradėjo kolekcinių monetų, numatomų išleisti 2016 m. ir vėlesniais metais, temų aptarimą. Siūlyti temas kolekcinėms monetoms kviečiamos institucijos, organizacijos, įvairios bendruomenės. Lietuvos bankas išsiuntė kvietimą ir Savivaldybių asociacijai. Kolekcinėse monetose įamžinami svarbūs mūsų valstybės įvykiai, iškilūs asmenys, architektūros paminklai, Lietuvai aktualūs pasaulio įvykiai, visuomeniniai reiškiniai ir t.t. Pasiūlymų laukiama iki šių metų balandžio 30 d.“, – pasakojo Lietuvos banko atstovas.

Kiekviena euro zonos narė taip pat turi teisę leisti eurų progines monetas. Per metus galima išleisti dvi eurų progines monetas.

„Proginės euro monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti, jų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai. Tokios monetos gali būti naudojamos visoje euro zonoje“, – sakė A.Jaramaitis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką