Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po kelerių metų perdirbsime daugiau kaip pusę atliekų

Atliekų tvarkymas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Atliekų tvarkymas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nemažai daliai gyventojų iki šiol rūpesčių kelia buitinių atliekų šalinimas. Tačiau jau netrukus keblumų turėtų sumažėti, mat kiekvieno miesto ir miestelio gyventojai aiškiai žinos, kokia atliekų tvarkymo sistema veikia jo gyvenamame regione. Bus aišku, kur pristatyti stambiąsias atliekas, žmonės galės būti ramūs, kad surūšiuotos atliekos perdirbamos arba kitaip naudingai panaudojamos. Vienas iš aplinkos tvarkymo akcijos „Darom“ organizatorių taip pat pabrėžia, kad visuomenė turėtų būti šviečiama, jog suprastų, kodėl reikia rūšiuoti atliekas.

Kaip kiekvienas šalies regionas ruošiasi tvarkyti atliekas, paaiškės vos prasidėjus rudeniui – investicinius projektus kiekvienas šalies regionas Aplinkos ministerijai turės pateikti iki rugsėjo 15-osios. Šiuolaikiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas Lietuvoje finansuojamas 2007–2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Iki 2013-ųjų tam ketinama skirti 450 mln. Lt ES lėšų.

Regionai patys rinksis, ar statyti atliekų deginimo gamyklas, ar atliekas pirmiausia rūšiuoti ir deginti tik tam tinkamiausias. Svarbiausia savivaldybėms tenkanti užduotis – kad būtų sukurta atliekų tvarkymo schema, kuri atitiktų ES keliamus reikalavimus, o paslaugos būtų įperkamos gyventojams.

Kokie savivaldybių planai?

Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė teigė, kad šiuo metu kaip tik yra rengiamas atliekų tvarkymo plano projektas, kuris bus įteiktas  Vilniaus savivaldybės tarybai. „Šį projektą rengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ – konkurso būdu išrinktas konsultantas. Su projektu galėjo susipažinti ir sostinės gyventojai, pagal gautas pastabas projektas bus pakoreguotas. Vilniuje linkstama statyti atliekų rūšiavimo fabriką. Jei projektas būtų įgyvendintas, perdirbimui tinkamos atliekos būtų perdirbamos, o netinkamos naudojamos energijai gauti“, – teigė specialistė.

Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad  Kauno regiono atliekų tvarkymo centras yra paskelbęs konkursą konsultantui išrinkti. Konkurso nugalėtojas įvertins atliekų tvarkymo sistemas ir padės išsirinkti tinkamiausią sistemą Kauno regionui. „Kol kas nesame apsisprendę, kurią iš galimybių norėtume rinktis. Tiesa, kol kas mažiausiai linkstama rinktis atliekų deginimo galimybę“, – sakė R.Savickienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus Vyriausioji specialistė Renata Chockevičienė informavo, kad  Klaipėdos regione jau nuo 2008-ųjų balandžio veikia Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis Dumpių sąvartynas, nuo tų pačių metų liepos mėnesio įvesta ir vietinė rinkliava. „Todėl  per pastaruosius porą metų ne tik pagerėjo estetinis miesto vaizdas, bet sulaukiama ir mažiau gyventojų skundų. Klaipėdoje ir Neringoje plėtojamas kompostavimui skirtų konteinerių dalinimo privačių namų ar kotedžų gyventojams projektas, o ilgainiui atsiras dar trys atliekoms skirtos aikštelės: viena  kompostavimo aikštelė ir dvi skirtos stambiosioms atliekoms“, – teigė R.Chockevičienė.

Perdirbs bent pusę atliekų

Kaip teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė, reorganizuoti atliekų tvarkymo sistemą Lietuvą įpareigoja ES reikalavimai. Pavyzdžiui, pagal juos jau 2013-aisiais bent pusė visų atliekų privalės būti perdirbama. Tuo tarpu dabar Lietuvoje perdirbama vos 10–15 proc. atliekų. Taip pat turės būti uždaryti netinkami Kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymą, galima džiaugtis, kad jau nuveikti dideli darbai, – R.Radavičienėeksploatuoti, ES reikalavimų neatitinkantys sąvartynai. Jei Lietuva neįgyvendins šių reikalavimų, po kelerių metų šaliai teks mokėti baudas, sieksiančias milijonus eurų per metus.

Tačiau, kaip akcentavo R.Radavičienė, pertvarkyti atliekų tvarkymo sistemą būtina ne tik dėl prisiimtų įsipareigojimų ES – kartu su augančiais atliekų kalnais sąvartynuose didėja ir žala aplinkai, žmonių sveikatai, o taip pat ir ekonominiai nuostoliai.

Darbai jau vyksta

ES lėšomis finansuojamos pertvarkos rezultatai turėtų būti matomi jau 2012-aisiais. Tačiau didesni darbai, pavyzdžiui, atliekų deginimas specialiai tam pastatytose gamyklose, galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2013–2014 metais. Tiesa, anot R.Radavičienės, jau dabar yra kuo pasidžiaugti.

Neringos savivaldybės nuotr./Neringa įvertinta kaip viena geriausiai rūaiuojanti atliekas Lietuvoje.
Neringos savivaldybės nuotr./Neringa įvertinta kaip viena geriausiai rūšiuojanti atliekas Lietuvoje.

„Kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymą, galima džiaugtis, kad jau nuveikti dideli darbai, leidžiantys žengti žingsnį pirmyn link efektyvios atliekų tvarkymo sistemos. Jau pastatyti ir jau veikia 11 regioninių ES reikalavimus atitinkančių sąvartynų, uždaromi seni, grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai keliantys sąvartynai ir šiukšlynai, statoma atliekų surinkimo infrastruktūra – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerinės aikštelės. Šiuo metu net apie 90 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi centralizuotai teikiama atliekų tvarkymo paslauga“, – vardijo specialistė.

Rūšiavimas turi tapti įpročiu

R.Radavičienė itin akcentavo, kad modernūs ir brangūs sąvartynai įrengiami ne tam, kad juos per trumpą laiką užpildytume ir vėl ieškotume milijonų naujų sąvartynų įrengimui. Anot Aplinkos ministerijos atstovės, šiuo metu itin aktualu yra visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti atliekų šalinimą sąvartyne, skatinant jų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

„Ruošiantis perdirbti atliekas ypač svarbu, kad jos būtų rūšiuojamos dar susidarymo vietoje – tai yra, kad gyventojai rūšiuotų šiukšles. Tai leidžia užtikrinti geresnę perdirbamų atliekų kokybę ir padidina jų realizavimo galimybes. Tačiau tenka pripažinti, kad gyventojams dar ne visur patogu rūšiuoti šiukšles, nepakankama specifinių atliekų, pavyzdžiui, stambių namų apyvokos daiktų surinkimo infrastruktūra. Atliekų tvarkymo projektus rengsiantys regionai privalo į tai atsižvelgti“, – teigė R.Radavičienė. Anot jos, naujoji sistema veiks sklandžiai tik tada, kai sklandžiai veiks visos grandys – nuo gyventojų iki savivaldybių ir atliekų tvarkytojų.

Paslaugos bus įperkamos

Naujosios atliekų tvarkymo sistemos nauda neturėtų kelti abejonių, tačiau gyventojams pokyčiai neretai asocijuojasi ir su kylančiais mokesčiais – ko tikėtis po šios pertvarkos? Nuogąstauti nereikėtų, nes vienas svarbiausių reikalavimų atliekų tvarkymo projektų rengėjams – kad atliekų tvarkymo paslaugos po investicinių projektų įgyvendinimo būtų įperkamos žmonėms. Tai yra, mokestis turi neviršyti 1 proc. šeimos pajamų. 

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Rūaiuoti kviečianti akcija
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Rūšiuoti kviečianti akcija

Tiesa, kaip pastebėjo R.Radavičienė, kol kas dar ne visi lietuviai susitaikė su tuo, kad tenka mokėti ne tik už elektrą ar vandenį, tačiau ir už šiukšlių išvežimą. Tačiau specialistės manymu, tautiečių sąmoningumas nuolat auga, todėl ilgainiui nebeturėtų kilti jokių klausimų, kodėl reikia rūšiuoti šiukšles, kodėl kuo didesnė jų dalis turėtų būti perdirbama ir kodėl tenka mokėti už jų išvežimą.  

Akcentuoja švietimą

Vienas iš aplinkos tvarkymo akcijos „Darom“ iniciatorių Vytautas Krasnickas sakė, kad šiuolaikiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, panaudojant 2007–2013 m. ES Sanglaudos fondo lėšas, turėtų atnešti naudos. „Manau, kad bus geriau, nei yra dabar“, – sakė V.Krasnickas ir pabrėžė, kad kuriant modernią atliekų tvarkymo sistemą reikėtų pasirūpinti ir žmonių švietimu, kad jie suprastų, kodėl reikia rūšiuoti atliekas.

Svarbu, kad žmonės patys suprastų, jog reikia rūšiuoti, – V.KrasnickasJo teigimu, akcijos „Darom“ metu surinktas atliekas buvo stengiamasi rūšiuoti, bet tai padaryti pavyko tik didesniuose miestuose. „Svarbu, kad žmonės patys suprastų, jog reikia rūšiuoti. Jiems reikėtų ir mokymų, kaip tai reikia daryti“, – kalbėjo vienas iš „Darom“ iniciatorių.

Jis užsiminė, kad, jei rūšiuojant atliekas, į vienos rūšies atliekų konteinerį patenka bent viena kitos rūšies šiukšlė, atliekų perdirbimo įmonėms komplikuojasi perdirbimas,  sunaudojama daug daugiau kaštų, kad ir kokia moderni sistema būtų.

V.Krasnickas pateikė pavyzdį, kad kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui Vokietijoje, atliekas rūšiuoja kone kiekvienas namas, bendrabutis. „Jei blogai išrūšiuoja, gauna perspėjimą. Dar kartas – bauda. Bet baudimu mažai ką pakeisi, vis dėlto, svarbiau – edukacija“, – aiškino pašnekovas ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Japonijoje rūšiuoti atliekas ir gyventi ekologiškai vaikai pradedami mokyti dar darželiuose. „Kai net vaikai žino, kaip rūšiuoti, problemų kyla mažiau“, – tikino vienas iš „Darom“ iniciatorių.

Įspūdingi skaičiai

2006 metais Lietuvoje susidarė apie 5,7 mln. tonų atliekų, iš jų 112 tūkstančių tonų – pavojingos atliekos. Bioskaidžios atliekos 2006-aisiais sudarė 42 proc. visų komunalinių atliekų, o tai yra 598 tūkst. tonų.

2007-aisiais Lietuvoje buvo apie 800 sąvartynų, net 300 iš jų – eksploatuojami, kurie neatitiko aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Pagal ES reikalavimus visi jie turi būti uždaryti.

Pavadinimas

 

Komentarai
Temos Atliekos
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką