V.Brazys po pokalbio su A.Kubiliumi tikino, kad buvo rastas konstruktyvus sutarimas.
„Aplinkkelis neatsiras per dieną. Kai Vyriausybė patvirtins dokumentą, būsime tikri, kad tas aplinkkelis bus. Reikia nuraminti žmones. Kai bus gaisras, tada ir eisime gesinti. Jei būsime apgauti, tikrai stosiu į marijampoliečių pusę“, – kalbėjo Marijampolės meras.
Prieš porą savaičių miesto vadovas tikino, kad pirmiausia turėtų atsirasti „Rail Baltica“ rytinis Marijampolės aplinkkelis, o po to būtų tiesiami bėgiai per miestą. Vyriausybė pernai patvirtino planą, kad europinė geležinkelio vėžė Kauną turi pasiekti 2013 metais.
Marijampolėje kilusios aštrios diskusijos galėjo sužlugdyti projektą, kuriam įgyvendinti numatyta 850 mln. litų. Dalis marijampoliečių ir vietos politikų protestuoja, kad per miestą važiuotų krovininiai traukiniai.
„Europinė vėžė padalys Marijampolę į dvi dalis kaip Berlyno siena. Anapus geležinkelio nėra nei darželių, nei mokyklų. Iš priemiesčio ir kaimų žmonės vežioja vaikus ir prie pervažų stovi po 20 minučių. Mes nenurodinėjame Vyriausybei – yra seniai patvirtinti specialieji planai. Juose vėžė eina už miesto, tegu nepasakoja, kad nėra pinigų ar laiko. Su Marijampolės bendruomene parengsime peticiją ir skųsimės Briuseliui“, – sakė Marijampolės savivaldybės narys Gediminas Akelaitis.
Tuo metu Marijampolės vicemeras, krikščionių atstovas Algis Žvaliauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos – aplinkkelis bus, bet vėliau.
Premjeras tvirtino, kad apie aplinkkelį bus galvojama tuomet, kai padaugės gabenamų krovinių: „Turime matyti realų dalyką – vienu metu negalėsime modernizuoti senosios vėžės ir tiesti aplinkkelio.“
