Šiuo metu Seime rengiamas Regionų ir vietos ekonominio vystymo įstatymo projektas, kuriame numatyti konkretūs žingsniai, kaip skatinti regionų ir vietos ekonominį vystymą.
Renginyje dalyvavusi „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad pačios savivaldybės turi būti suinteresuotos remti infrastruktūros plėtrą, svarbu, kad būtų suteikiama parama vietos verslui, kuris prisidėtų prie regiono plėtros.
„Lankydamiesi regionuose pastebėjome, kad savivaldybėse nėra darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su investuotojais, be to, dažnai nenorima investuotojų iš užsienio“, – sakė R.Skyrienė. Ji pažymėjo, kad esminės problemos savivaldybėse – skaidrumo trūkumas bei šešėlinė ekonomika.
Lankydamiesi regionuose pastebėjome, kad savivaldybėse nėra darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su investuotojais, be to, dažnai nenorima investuotojų iš užsienio.
SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad dėl stipriai atsilikusios regionų politikos atsidūrėme sudėtingoje situacijoje. Pasak jo, reikėtų kryptingos valdžios regionų politikos, mažinti smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo naštą, atsargiai, o ne politiškai motyvuotai didinti minimalią mėnesinę algą.
Jo teigimu, investicijų mechanizmo nepavyks „užkurti“, jeigu ekonomiškai silpnesnių regionų savivaldybės priešiškai žiūrės į potencialius investuotojus ir tenkinsis išlaikytinių statusu.
„Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė pažymėjo, kad jos vadovaujama įstaiga deda dideles pastangas siekiant pritraukti investicijas į regionus, kur didelis nedarbas. Pasak jos, reikia populiarinti pačią valstybę, kaip patrauklią investicijoms, o ne atskirus regionus.
Renginyje dalyvavęs Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, kad kalbant apie provincijos ekonominę plėtrą pirmiausia reikia išgryninti, kas yra regioninės politikos objektas.
„Iki šio tai būdavo centrinės valdžios turimas pinigų kapšas, iš kurio skirstomos lėšos. Tačiau būtina pakeisti supratimą apie regioninę politiką ir jos objektais turi tapti verslas bei žmogus, kuriam būtų suteikiamos galimybės dirbti normalų darbą ir gyventi ne didžiuosiuose šalies miestuose, o provincijoje“, – sakė politikas.
Diskusijos metu buvo pristatyti siūlymai regionų ir vietos ekonominiam vystymui, kurių svarbiausieji, anot šešėlinės regionų plėtros ministrės Agnės Bilotaitės – regionų vaidmens stiprinimas, verslo skatinimas atsiliekančiuose regionuose, savivaldybių suinteresuotumo kūrimas, jaunimo skatinimas per švietimo ir būsto politiką.
„Pagal ekonominius rodiklius atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir rajonų nemažėja, emigracijos tendencijos blogos – iš regionų žmonės išvažiuoja į užsienį arba didžiuosius miestus, – sakė A.Bilotaitė. – Be to, apie naujų darbo vietų kūrimą rajonuose nėra ir kalbos“.
