Labiausiai sumažėjus vidiniam šalies vartojimui vienintele gamybininkų išgyvenimo išeitimi tapusi užsienio prekyba taip pat nebuvo saugus uostas – krito ne tik eksporto prekių paklausa, bet ir kainos. Tačiau šiuo metu, užsienio rinkoms atsigaunant greičiau nei Lietuvos, sėkmingas produkcijos pardavimas jose įpučia optimizmo verslui.
Faktai
Kaip Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje rašo SEB banko ekspertai, pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią nuosmukį patyrė transporto priemonių (–47,9 proc., palyginti su pirmuoju 2008 metų pusmečiu), mineralinių produktų (–43,2 proc.; didelė naftos kainų kritimo įtaka), metalo ir jo dirbinių (–30,3 proc.) eksportas.
Mažiausiai smuko žemės ūkio ir maisto produktų (–9,5 proc.), baldų (–15 proc.) bei tekstilės ir tekstilės dirbinių (–15,2 proc.) pardavimas užsienyje. Baldininkų eksportą smarkiai palaikė gana stabilūs Švedijos koncerno „Ikea“ užsakymai – be jų rezultatai būtų buvę gerokai liūdnesni.
Tuo metu menkesnis tekstilės dirbinių eksporto nuosmukis veikiausiai atspindi lėto nuolatinio mažėjimo, o ne staigaus nuopuolio tendenciją.
Lietuvos pramonės įmonių gaminamos produkcijos paklausa bei gamybos apimtis rugsėjį mažėjo, tačiau lėčiau nei per praėjusius mėnesius, rodo Statistikos departamento rugsėjo mėnesio pramonės įmonių apklausos rezultatai.
Gamybos sumažėjimą rugsėjį nurodė 22 proc., padidėjimą – 21 proc. apklaustųjų, o rugpjūtį – atitinkamai – 25 proc. ir 18 procentų. Kad smuko produkcijos paklausa rugsėjį, teigė 31 proc., kad išaugo – 17 proc. respondentų, rugpjūtį – atitinkamai 31 ir 13 procentų.
Blogiausiai gaminamos produkcijos paklausą rugsėjį vertino drabužių siuvimo, metalo gaminių ir statybinių medžiagų gamybos įmonės.
Pasak statistikų, artimiausiais mėnesiais didesnė pramonės įmonių dalis numato gamybos mažėjimą – rugsėjį – 42 proc. (rugpjūtį – 23 proc.). Augimą rugsėjo mėnesį, kaip ir rugpjūtį, prognozavo 14 proc. apklaustųjų.
Anot daugumos (60 proc.) pramonės įmonių vadovų, kainos artimiausiais mėnesiais nesikeis, 27 proc. jų teigė, kad mažės.
Kaip ir ankstesniais mėnesiais, rugsėjį vadovai teigė, jog pramonės įmonių produkcijos gamybą riboja nepakankama paklausa (71 proc.) bei finansiniai sunkumai (31 proc.). Anot 5 proc. respondentų, gamybinei veiklai netrukdo niekas.
Eksportuoti nėra lengva
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad gamybos pajėgumų panaudojimo lygis jau rodo pirmuosius teigiamus pramonės pokyčius. „Nuo praėjusių metų pabaigos gamybos pajėgumų panaudojimo lygis šalyje gerokai krito, tuo pat metu ir tokiu pat tempu krito pagamintos produkcijos atsargų lygis. Taigi buvo mažinamos anksčiau sukauptos produkcijos atsargos, esančios sandėliuose, o gamyba vyko minimaliu režimu. Dabar matome tam tikras gamybos pajėgumų stabilizacijos tendencijas ir netgi tam tikrą gamybos pajėgumų apkrovimo didėjimą, kuris galbūt jau rodo, kad atsirado daugiau užsakymų ir paskatų vėl didinti prekių atsargas ištuštintuose sandėliuose. Tai patvirtina ir iš tam tikrų sektorių, pavyzdžiui, medienos apdirbimo pramonės, gaunamos žinios apie teigiamų pokyčių galimybes“, – mano G.Nausėda.
Ekspertas pažymi, kad drastiškai smukus vidaus rinkai eksportuojančių įmonių rezultatai tapo Lietuvos ūkio atsigavimo šaukliu.
„Tačiau eksporto kainos keičiasi labai nenaudingai mūsų šalies eksportuotojams. Tiesa, tuo pat metu krinta ir importo kainos. Neturėdama savų išteklių ir žaliavų, o jos brangsta jau pradinėje globalaus ūkio atsigavimo stadijoje, Lietuva negali tikėtis spartaus eksportuojamų prekių kainų kilimo bent jau artimiausioje ateityje. Peršasi vienintelė išeitis – didinti efektyvumą ir stengtis mažinti prekės vieneto savikainą. Priešingu atveju išsilaikyti eksporto rinkose bus labai sunku. Ypač Lietuvos gamintojams kirs kitąmet brangsianti elektros energija“, – sako G.Nausėda.
Ekonomistas pažymi, kad eksporto prekių kainos krito netgi labiau nei lietuviškos produkcijos kainos šalies viduje. To priežastis buvo eksporto šalių nacionalinių valiutų nuvertėjimas. Lietuviški gaminiai tapo ne tokie konkurencingi ir verslininkai privalėjo dar labiau mažinti eksportuojamų prekių kainą.
Medienos pramonė stabiliai stiebiasi
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas LŽ sakė, kad stebint pusės metų medienos produkcijos pardavimą galima daryti išvadą, kad jis didėja.
„Galima sakyti, kad kvepia atsigavimu. Nors trečiojo ketvirčio statistinių rezultatų dar neturime, tačiau jaučiame, jog liepos, rugpjūčio ir rugsėjo apibendrinti rezultatai taip pat bus neprasti. O rudenį baldų versle visuomet jaučiamas suaktyvėjimas, sezoniškumas turėtų pasireikšti ir šiemet“, – neabejoja pašnekovas.
Asociacijos turimais duomenimis, šių metų pirmąjį mėnesį medienos produkcijos buvo parduoda už 321,7 mln. litų, vasarį už 310,1 mln. litų, kovą – 337,4 mln. litų, balandį – 329,0 mln. litų, gegužę – 306,3 mln. litų, birželį – 335,7 mln. litų.
„Didžiosios šalies baldų įmonės pirmąjį šių metų pusmetį dirbo netgi sėkmingiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai bendra ekonominė situacija dar nebuvo tokia prasta. Pavyzdžiui, įmonė „Klaipėdos baldai“ pernai per pusmetį pardavė produkcijos už 90,3 mln. litų, šiemet – 90,5 mln. litų, „Klaipėdos mediena“ atitinkamai – 68,9 ir 81,4 mln. litų, „Vilniaus baldai“ – 63,6 ir 63,7 mln. litų, „Kauno baldai“ – 20,2 ir 22,3 mln. litų. Tai šalies baldų įmonės, kurios net krizės metu sugebėjo išlaikyti teigiamą pardavimo dinamiką. Šių įmonių neabejotina verslo sėkmė, kad jos dirba eksporto rinkoms, nes šalies vidaus rinka joms ir pačiais geriausiais laikais yra per maža“, – sako R.Beinortas.
