Pramonininkai kėlė klausimus dėl darbo santykių lankstumo didinimo, jiems rūpėjo prevencinės priemonės ateities ekonominei krizei išvengti, klausta apie mokesčių sistemos įtaką ūkio plėtrai ir modernizavimui, akcentuota monopolijų žala šalies ekonominei plėtrai, įvardytos atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo problemos ir kliūtys, siūlyta Klaipėdos valstybinį jūrų uostą pripažinti strateginiu objektu. Be to, Vyriausybės vadovui kelti klausimai dėl teritorijų planavimo procedūrų supaprastinimo ir būsto renovacijos skatinimo, dėl kelių transporto sektoriaus ir visos logistikos sektoriaus plėtros trukdžių ir perspektyvų.
Kritiką priima pagyromis
Po susitikimo A.Kubilius žurnalistams sakė, kad konkretūs sprendimai nebuvo priimti, bet išklausyti pramonininkams rūpimi klausimai. „Neradome jokių principinių nesutarimų. Pagrindinis klausimas, kaip greitai ir efektyviai darbai gali būti padaryti“, – teigė premjeras. Klausiamas, kaip vertina pramonininkų teiginius, kad mažai kas nuveikta keičiant šalies ekonominę situaciją, A.Kubilius atkirto, jog tai tik vertinimo klausimas. „Manome, kad mes labai daug vykdome ir ekonomikos skatinimo plano reikaluose, ir verslo saulėtekio ir biurokratijos saulėlydžio darbuose ir stabilizuodami valstybės finansų situaciją. Aš visiškai suprantu pramonininkų, kuriuos slegia ekonomikos nuosmukis, nekantravimą, kad daug dalykų būtų padaryta žymiai greičiau, bet, deja, negalime įveikti įgyto paveldo per vieną dieną ir daugelio darbų įgyvendinimo, kurie jau turėjo būti padaryti praeitais metais“, – gynėsi premjeras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys pažymėjo, jog šio susitikimo metu Vyriausybei priminti dar metų pradžioje jai pateikti siūlymai. „Vis dėlto reikėtų pradėti kai ką vykdyti. Mes gana kritiškai pasisakėm dėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo skatinimo, nes jokių realių žingsnių nėra daroma ir nėra padaryta. Turėtų būti dirbama, arba atmetama ir pasakoma, kad klausimas nebus įgyvendintas. O kai bendrame susitikime sakoma, kad klausimas rimtas ir jį reikia analizuoti, vadinasi, jį reikia analizuoti“, – dėstė B.Lubys.
Pirma problema, tai piniginių resursų prieinamumas ir kaina, o antra – tai mokesčių našta, kuri padidėjo nuo metų pradžios ir vis auga. Nenustebsime, jeigu išlįs dar kokie nors netikėti mokesčiai. Vienas iš mūsų siūlymų, kad valstybė ieškotų galimybių pigiai pasiskolinti. Dėstė S.Besagirskas.
Iš daugelio susitikime nagrinėtų klausimų jis akcentavo, kad valstybė neprisideda prie Klaipėdos jūrų uosto kapitalo ir investicijų didinimo, tik apdeda uoste dirbantį verslą mokesčiais. Be to, jis kritikavo valstybinės geležinkelių įmonės norus didinti krovinių pervežimo tarifus. „Per pirmąjį metų ketvirtį uoste buvo labai didelis krovos apimčių kritimas, o jeigu bus dar pakelti krovinių pervežimo geležinkeliu tarifai, tikėtis, kad kroviniai bus kraunami Klaipėdoje, yra labai nedidelė tikimybė“, – įspėjo jis.
Priminimai
LPK ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas prieš susitikimą LŽ sakė, kad šalies ekonomika šiuo metu susiduria su dviem didžiulėm problemom. „Pirma problema, tai piniginių resursų prieinamumas ir kaina, o antra – tai mokesčių našta, kuri padidėjo nuo metų pradžios ir vis auga. Nenustebsime, jeigu išlįs dar kokie nors netikėti mokesčiai. Vienas iš mūsų siūlymų, kad valstybė ieškotų galimybių pigiai pasiskolinti“, – dėstė S.Besagirskas. Pramonininkai valdžią spaudė, kad nebūtų įvesti naujai rengiami mokesčiai ir priminė Vyriausybės pažadą, kad šie padidinti mokesčiai tėra laikini ir pasibaigus krizei turėtų būti sugrąžinti anksčiau galioję tarifai.
Pasak S.Besagirsko, yra priimtas trečias energetikos projektas, kuris atriboja elektros gamintojus, tiekėjus ir skirstytojus, tai užtikrina konkurenciją ir monopolinės aplinkos nebuvimą, o šiam paketui įgyvendinti yra numatyta 18 mėnesių, tačiau šiuos mėnesius ir teks kęsti energetikų monopoliją, nes visi vyriausybiniai veiksmai numatyti tik termino pabaigoje. Pramonininkai ragina, kad greičiau būtų įgyvendinti ir prekybos tinklų monopolijos išardymą reglamentuojantys įstatymai. Geležinkelių sistemą jie taip pat įvardija monopolija ir siūlo leisti atsirasti privatiems vežėjams, kurie galėtų naudotis ta pačia infrastruktūra.
LPK energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys sakė, kad reikia nedelsiant parengti įstatymą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo Lietuvoje ir koreguoti Elektros energetikos įstatymą, kuris po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo turėtų labiau ginti vartotojus. Šiuos energetikos klausimus pramonininkai valdžiai išsako jau ne pirmą kartą, bet, pasak P.Ralio, neskubama to įgyvendinti, nes Energetikos ministerija dar tik pradeda veikti, o už ją pavasario pradžioje Ūkio ministerija jau nelabai norėjo dirbti.
Pasak LŽ pakalbinto LPK viceprezidento Jono Guzavičiaus, darbo santykių lankstumas sunkmečiu yra būtinas ir darbo santykius siūloma liberalizuoti tik šiam laikotarpiui. „Turi būti leidžiama priimti darbuotoją terminuotam darbui, nors darbo pobūdis yra priskiriamas nuolatiniam darbui. Kita problema, kai kurios organizacijos negali atleisti darbuotojų, nes neturi iš ko mokėti išeitinių pašalpų“, - dėsto J.Guzavičius.
