Trumpai apžvalgą galima reziumuoti taip – Lietuvos eksportas išliks stabilus, tačiau keisis šalys, į kurias vežame savo prekes. Nedarbo lygis sparčiai mažėja ir artimiausiu metu įmonės bus priverstos konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų. Verslas investuoja į savo plėtrą, tačiau vengia skolintis iš bankų.
Problemos Rusijoje
Pastaruoju metu Lietuvos eksportą palaikė būtent NVS rinka, į kurią eksportas augo labiausiai, tačiau artimiausi metai didžiajai kaimynei bus liūdni.
„Manome, kad 2014 m. galima tikėtis eksporto augimo struktūros pokyčių. NVS indėlis į Lietuvos eksporto plėtrą silpnės, o ES rinkos indėlis į Lietuvos eksporto augimą, priešingai, stiprės“, – minėjo A.Izgorodinas.
Pastaruoju metu Lietuvos eksportą palaikė būtent NVS rinka, į kurią eksportas augo labiausiai, tačiau artimiausi metai didžiajai kaimynei bus liūdni.
Rusijai 2014 ir 2015 m. žadamas 2–2,5 proc. BVP augimas. 2012 m. Rusijos BVP augo 3,4 proc.
“Dielės Rusijos biudžeto išlaidos, stagnuojančios biudžeto pajamos, prasti investicijų rodikliai bei iššūkiai bankų sektoriuje gali kelti grėsmę tolesniam Rusijos augimui“, – sakė ekonomistas.
Atranda Kiniją
Penktadalis Lietuvos gamintojų ketina plėstis į Kiniją. Iš jų net 43 proc. maisto pramonės atstovų.
Tačiau Lietuvos eksporto prognozės yra pozityvios. Šių metų pradžioje matysime eksporto plėtrą. Per 2014 m. eksportas padidės 7 proc.
Pasak A.Izgorodino, optimizmą dėl ES šalių skatina gera pastarųjų mėnesių statistika. Akivaizdžiai stiprėja Vokietijos ekonomika. Taip pat matoma, kad didėja vartojimas Latvijoje ir Estijoje.
„Pastaruoju metu sulaukiame daug signalų iš didžiųjų įmonių, kad jos vis didesnį dėmesį skiria plėtrai naujose rinkose. Įsteigta Lietuvos ir Kinijos verslo taryba. Perspektyvą matome eksportuojant ekologišką maistą ir gėrimus, aukštąsias technologijas, gintarą, medienos žaliavą ir išskirtinio dizaino gaminius – pavyzdžiui, baldus“, – minėjo pramonininkų atstovas.
Penktadalis Lietuvos gamintojų ketina plėstis į Kiniją. Iš jų net 43 proc. maisto pramonės atstovų.
1500 litų minimali alga – nereali
Nesame prieš minimalaus darbo užmokesčio didinimą, tačiau bet koks nepamatuotas didinimas pirmiausia pakenks tiems, kurie gauna tokias algas, – sakė A.Izgorodinas.
Prognozuojama, kad galima tikėtis vidaus vartojimo augimo. Prie pramonės plėtros tai stipriai prisidės. Lietuvos ekonomikoje matome lūžį – ji tampa vis labiau priklausoma nuo vidaus vartojimo.
„Statybos sektorius į pokyčius reaguoja vienas paskutiniųjų ir šio sektoriaus atsigavimas sietinas su aiškiu ekonomikos augimu. Vartotojų nuotaikos pasiekė prieškrizinį lygį“, – dėstė A.Izgorodinas.
Pasak jo, užimtumo prognozės yra atsargios, o uždarbio prognozės labai optimistinės.
Darbuotojų skaičius augs, tačiau tai nevyks greitai. Tai siejama su teisinės situacijos neapibrėžtumu. Pavyzdžiui, kalbant apie minimalaus darbo užmokesčio kėlimą ar alkoholio akcizų didinimą.
„Nesame prieš minimalaus darbo užmokesčio didinimą, tačiau bet koks nepamatuotas didinimas pirmiausia pakenks tiems, kurie ir gauna tokias mažas algas. Mažės įmonių konkurencingumas, todėl mažės ir darbuotojų poreikis. Visa tai būtina įvertinti“, – sakė ekonomistas.
Šiuo metu minimali alga sudaro 44,2 proc. vidutinio atlyginimo. Tai daugiau nei ES vidurkis. Jei minimalią algą padidintume iki 1500 litų, tai santykis būtų 66,3 proc. – didžiausias ES.
Algos kils
Tolesnis nedarbo lygio mažėjimas atskleis disbalansą tarp darbo pasiūlos ir paklausos. Galima tikėtis, kad šiais metais atlyginimai didės 4,5 proc. ir ši tendenciją išliks.
A.Izgorodino nuomone, visiškai nerealu tikėtis, kad didesni akcizai padidins biudžeto pajamas. Kol kas akcizų mokesčių surenkama mažiau nei prieš krizę. Bendras jų lygis yra 8 proc. mažesnis nei prieš krizę, o stipriųjų net 16 proc. mažesnis.
Stiprieji alkoholiniai gėrimai per pastaruosius šešerius metus brango daugiau nei trečdaliu.
Daug žmonių perėjo prie nelegalaus alkoholio vartojimo. Alkoholio vartojimas lieka stabilus ir tai rodo su alkoholio vartojimu susijusių ligų statistika.
Pramonininkai prognozuoja, kad tolesnis nedarbo lygio mažėjimas atskleis disbalansą tarp darbo pasiūlos ir paklausos. Galima tikėtis, kad šiais metais atlyginimai didės 4,5 proc. ir ši tendencija išliks.
„58 proc. Lietuvos gamintojų ketina investuoti į plėtrą šių metų pirmąjį pusmetį. Finansų rinkoje taip pat vyksta lūžis. Verslas vis mažiau yra linkęs imti paskolų iš bankų. Tai rodo ir lėtai augantis naujų paskolų verslui bankų portfelis“, – finansų rinkos tendencijas įvardino A.Izgorodinas.
