Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prekybos tinklų investicijas skatino ir „Lidl“ atėjimas

„Lidl“ parduotuvės atidarymas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / „Lidl“ parduotuvės atidarymas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didieji maisto prekybos tinklai, skatinami Vokietijos tinklo „Lidl“ atėjimo į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką ir gyventojų perkamosios galios augimo, pernai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo ne mažiau kaip 66,5 mln. eurų.

„Pagrindinės tinklų plėtros priežastys buvo mažmeninės prekybos apimčių augimas, kuriam daugiausiai įtakos turėjo perkamosios galios didėjimas. Ilgai lauktas „Lidl“ parduotuvių atidarymas taip pat turėjo nemenkos įtakos: norėdama išlaikyti ir dar labiau sustiprinti lyderio pozicijas, „Maxima LT“ pernai atidarė ir atnaujino daugiausia parduotuvių per pastaruosius keletą metų. „Norfa“ taip pat išlaikė aukštas apsukas, atidarydama naujas parduotuves“, – BNS sakė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.

Daugiausiai į plėtrą investavo „Maxima LT“ ir „Lidl Lietuva“

Kiek iš viso pernai investuota į pagrindinių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvių plėtrą, įvertinti negalima, nes bendrovė „Rimi Lietuva“ duomenų apie investicijas tradiciškai neteikia, oficialios informacijos apie tai šįkart neatskleidė ir „Maxima LT“.

Eliminavus „Lidl Lietuvos“ investicijas, kurios siekė 20 mln. eurų, pernai tinklų investicijos į parduotuvių plėtrą siekė 46,5 mln. eurų ir buvo maždaug penktadaliu didesnės nei 2015-iaisiais (38,4 mln. eurų).

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ukmergės gatvė – tikra atgaiva didžiulius prekybos centrus mėgstantiems žmonėms
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ukmergės gatvė – tikra atgaiva didžiulius prekybos centrus mėgstantiems žmonėms

„Lidl Lietuva“ pernai atidarė 22 parduotuves, tuo metu kiti prekybos tinklai – 32 naujas parduotuves ir dar 25 parduotuves atnaujino (2015 metais – atitinkamai 30 ir 25 parduotuvės).

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Lidl“ nusimetė paslapties skraistę – pakvietė pasivaikščioti po būsimąją parduotuvę
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Lidl“ nusimetė paslapties skraistę – pakvietė pasivaikščioti po būsimąją parduotuvę

Pagal anksčiau „Maxima LT“ skelbta informaciją, į 24 naujas ir atnaujintas parduotuves įmonė pernai investavo bent 27 mln. eurų, tuo metu „Lidl Lietuvos“ investicijos siekė 20 mln. eurų. „Norfos mažmena“ į 12 naujų ir atnaujintų parduotuvių pernai investavo 16 mln. eurų.

Visos trys bendrovės taip pat nusprendė investuoti į kitų objektų plėtrą: „Lidl Lietuva“, pernai atidariusi logistikos centrą Kauno rajone.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Lidl“ logistikos centras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Lidl“ logistikos centras

Taip pat planuoja statyti biurų parką sostinėje, „Maxima LT“ ėmėsi naujos centrinės būstinės statybų ir planuoja logistikos centro plėtrą Savanorių prospekte, o su „Norfos mažmena“ susijusi įmonė „Rivona“ sostinėje ketina tęsti buvusios gamyklos „Vilniaus vingis“ teritorijos atnaujinimą ir imtis administracinio pastato statybų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ukmergės gatvė – tikra atgaiva didžiulius prekybos centrus mėgstantiems žmonėms
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ukmergės gatvė – tikra atgaiva didžiulius prekybos centrus mėgstantiems žmonėms

Pasak R.Žulpos, prognozuoti šių metų prekybos tinklų investicijas labai sunku.

„Viskas labiausiai priklausys nuo ekonominės aplinkos šalyje, kurią tiesiogiai lemia išorinėse rinkose vykstantys procesai. Šiuo metu egzistuoja daugybė išorinių neapibrėžtumų bei rizikų, kurioms įvykus ekonominė aplinka pablogėtų, tuo pačiu priversdama prekybos tinklus pergalvoti plėtros planus. Taip pat daug kas priklausys ir nuo „Lidl“ veiksmų bei, kaip į tai reaguos konkurentai – „Maxima“, „Norfa“ ir kiti“, – tvirtino R.Žulpa.

Kitos didžiosios rinkos dalyvės – „Palink“ bei „Rimi“ metų pabaigoje paskelbė apie 200 mln. eurų vertę viršijantį susijungimo sandorį. Tačiau jo poveikio rinkai gali tekti palaukti iki 2017-ųjų pabaigos, mat tik tuomet turėtų paaiškėti susijungimo strategija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Edgar Sesemann, Per Dahl ir Gerard Rog
Luko Balandžio / 15min nuotr./Edgar Sesemann, Per Dahl ir Gerard Rog

„Lidl Lietuva“ kėlė turto kokybės kartelę rinkoje

„Lidl Lietuva“ birželį šalyje atidarė pirmąsias parduotuves, o metų pabaigoje jos tinkle buvo iš viso 22 parduotuvės. 2016 metais tinklas nurodo į plėtrą investavęs 20 mln. eurų, tuo metu šių metų plėtros planų tradiciškai nekomentuoja.

„Pagrindinis mūsų bendrovės tikslas ir iššūkis pernai buvo pradėti prekybos veiklą Lietuvoje. Šiemet planuojame nuosekliai tęsti plėtrą“, – BNS sakė „Lidl Lietuvos“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė

Pasak „Inreal“ analitiko, „Lidl“, dabar užimantis apie 8-9 proc. šalies mažmeninės prekybos rinkos, savo pozicijas šiemet turėtų sustiprinti dar labiau.

„Į parduotuvių plėtrą bendrovė investuos apie 60 mln. eurų – greičiausiai dalis šios sumos bus skirta parduotuvių statybai, o kita – turto įsigijimui. Šiemet prognozuočiau 10-15 naujų „Lidl“ parduotuvių, todėl tinklo užimama mažmeninės rinkos dalis dar labiau išaugs“, – aiškino R.Žulpa.

Anot jo, pastebima ir tai, jog ilgiau rinkoje veikiantys prekybos tinklai, nenorėdami, kad greta jų parduotuvių atsirastų „Lidl“, pradeda supirkinėti aplinkines teritorijas. Pati „Lidl Lietuva“ oficialiai skelbia Lietuvoje per trejus metus į pastatus, žemės sklypus ir įrenginius investavusi 120,6 mln. eurų.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./„Lidl“ parduotuvė Kaune
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./„Lidl“ parduotuvė Kaune

Viena iš pagrindinių naujovių, kurias „Lidl Lietuvos“ valdomas tinklas įgyvendino Lietuvoje formuodamas savo nekilnojamojo turto portfelį, buvo sprendimas visus pastatus sertifikuoti pagal tarptautinę BREEAM sistemą. Pasak bendrovės „Vesta Consulting“ vadovo ir licencijuoto BREEAM vertintojo Evaldo Savickio, kol kas Lietuvoje be „Lidl Lietuvos“ pastatų, tokį sertifikatą turi Kauno prekybos centras „Akropolis“ ir pagal šią sistemą taip pat ketinama sertifikuoti naują mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ parduotuvę Balsiuose.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Iki“ Baltų prospekte
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Iki“ Baltų prospekte

E.Savickio teigimu, sertifikuoti pastatai statomi pagal aukštesnius, nei teisės aktuose numatytus standartus, todėl tokiose parduotuvėse pirkėjai turėtų praleisti daugiau laiko, o tinklų valdytojai turėti geresnės kokybės turtą, kurio išlaikymas būtų mažesnis.

„Parduotuvės yra verslas, todėl prekybos tinklai yra suinteresuoti, kad žmonės, kurie apsiperka, praleistų daugiau laiko arba dažniau ateitų dėl geresnių sąlygų. Tai ne vien tik kaina, bet ir nuotaika, su kuria apsiperkama. Tai yra brangiau, nes jei nori turėti geresnį, efektyvesnį pastatą, turi statyti pagal geriausią praktiką, neužtenka statyti pagal mūsų higienos normas ar statybos reglamentų norminius rodiklius, o tai pakelia kokybės kartelę. Natūralu, kad tam reikia papildomų investicijų“, – aiškino E.Savickis.

Metų pabaigos intriga – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės

Mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Rimi Lietuva“ savininkė „ICA Gruppen“ gruodžio pabaigoje pranešė pasirašiusi sutartį su „Iki“ tinklą valdančia bendrove „Palink“ dėl jos įsigijimo už 213 mln.eurų. Pasak „Inreal“ analitiko, susijungus šiems tinklams, turėtų susiformuoti antras pagal dydį mažmeninės rinkos dalyvis, užimsiantis apie ketvirtadalį rinkos ir turėsiantis daugiausia parduotuvių Lietuvoje. „Iki“ šiuo metu valdo 236, o „Rimi“ – 57 parduotuves.

Vis dėlto, dalį parduotuvių, jeigu jos veiktų bendru prekių ženklu, gali tekti uždaryti, nes jos yra greta. Kol kas konkretūs prekybos tinklų jungimo planai neatskleidžiami, tik nurodoma, kad, kaip vyks šis procesas turėtų paaiškėti 2017 metų pabaigoje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prekybos parko „DomusPro“ atidarymas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Prekybos parko „DomusPro“ atidarymas

„Sandorio pabaiga planuojama 2017 metų antroje pusėje po Konkurencijos tarybos sprendimo. Kol kas dar sunku prognozuoti kokią įtaką rinkai jis turės, nes dar nėra aišku, kokiu principu dirbs šie tinklai – ar ir toliau turės atskirus pavadinimus, ar bus pasirinktas vienas iš jų ir visos parduotuvės bus atnaujintos pagal pasirinktą koncepciją. Bet kuriuo atveju, greičiausiai nebus išvengta tam tikro skaičiaus parduotuvių uždarymų, kurios galėtų sukurti vidinę tinklo konkurenciją. Tokiu atveju tokiose parduotuvėse greičiausiai iš karto įsikurtų kiti prekybos tinklai“, – aiškino R.Žulpa.

2016 metais „Iki“ labiausiai orientavosi į parduotuvių atnaujinimą, o „Rimi“ į plėtrą. Iš viso į tinklo plėtrą „Palink“ investavo apie 3,5 mln. eurų, o „Rimi Lietuva“ tradiciškai investicijų neskelbia.

„Plėsdami tinklą stengiamės, kad visos parduotuvės būtų modernios ir atitiktų pirkėjų poreikius. Tačiau ne mažesnes investicijas skiriame ir aplinkos prie parduotuvių sutvarkymui, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimu“, – BNS teigė „Palink“ atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė.

„Palink“ nuotr./Parduotuvė „IKI“ Antakalnis
„Palink“ nuotr./Parduotuvė „IKI“ Antakalnis

Per 2016-uosius rekonstruotos 5 „Iki“ parduotuvės, dar 7 atlikti smulkūs remonto darbai bei atnaujinta prekybos įranga. Taip pat šiemet uždarytos 9 tinklo parduotuvės.

„Buvo uždaromos nuostolingai veikiančios parduotuvės, bei parduotuvės su mažesniais prekybos plotais, kuriuose negalėjome užtikrinti kokybiško prekių asortimento“, – aiškino B.Čaikauskaitė.

Tinklas jau skelbė, kad 2017 metais planuoja atidaryti 7 naujas ir atnaujinti 9 parduotuves, tačiau B.Čaikauskaitė neslepia, jog į rinką įžengus dar vienam dalyviui, konkurencija dėl vietų parduotuvėms dar paaštrėjo.

„Rimi Lietuva“ per 2016 metus atidarė 7 naujas bei atnaujino 4 parduotuves. Bendrovės vadovas Peras Dahlas sako, jog vienas iš 2017 metų uždavinių – pasirengti prekybos tinklų susijungimui, o daugiausiai iššūkių sektoriuje dalyviams bus dėl tinkamų plotų plėtrai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pomidorai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pomidorai

„Jau kelerius metus mūsų strategija yra apskritai auginti tinklą ir didinti parduotuvių skaičių. Konkrečių plėtros planų bei investicijų neskelbiame, tačiau tęsime parduotuvių atnaujinimą bei stiprinsime pasiūlymus pirkėjams. Žinoma, dėsime daug pastangų, kad pasiruoštume efektyviam „Rimi“ bei „Iki“ sujungimui. Manau, kad 2017-aisiais visi prekybos tinklai ieškos galimybių plėstis, tačiau tai ribos gerų vietų parduotuvėms trūkumas“, – BNS sakė P.Dahlas.

„Maxima“ plėtėsi rekordiškai

2016 metų tinklo plėtrą bendrovė „Maxima LT“ vadina rekordine, tačiau jos plačiau nekomentuoja. Iš viso tinklas atidarė 10 naujų ir 15 pagal naują koncepciją atnaujintų parduotuvių. Kiek į jas investuota, neatskleidžiama. Taip pat neatskleidžiama, kiek parduotuvių planuojama atidaryti ir atnaujinti 2017 metais.

Pagal anksčiau „Maxima LT“ skelbtą informaciją, į 24 naujas ir atnaujintas parduotuves investicijos siekė 27 mln. eurų. Metų pabaigoje „Maximos“ prekybos tinklas turėjo 239 parduotuves ir jų skaičiumi pralenkė Lietuvoje ilgą laiką daugiausia parduotuvių valdžiusį „Iki“.

Šiuo metu valdanti 139 „Norfos“ parduotuves valdanti bendrovė „Norfos mažmena“, 2017 metais planuoja išlaikyti panašius plėtros tempus. 2016 metais atidariusi 11 naujų parduotuvių ir atnaujinusi vieną, įmonė kitąmet ketina atidaryti apie 10 naujų ir atnaujintų „Norfų“.

Tiesa, „Norfos mažmena“ pernai taip pat uždarė 10 parduotuvių.

Prekybos tinklus domina ne tik parduotuvės

Kelerius metus itin aktyviai į prekybos tinklų plėtrą bei atnaujinimą investuojančios jų valdytojos, pastaruoju metu imasi ir kitų objektų plėtros. Šių metų pradžioje į Naugarduko gatvėje kylantį naują centrinę būstinę darbuotojus planuojanti perkelti „Maxima LT“, atlaisvintoje teritorijoje Savanorių prospekte jau planuoja sandėlių ir gamybos cecho kompleksą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Penktadienį „Maxima“ simboliškai pradėjo savo naujojo administracinio pastato statybas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Penktadienį „Maxima“ simboliškai pradėjo savo naujojo administracinio pastato statybas

Teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma, kad plėtra sklype galėtų prasidėti 2018 metais. Šiuo metu pastatuose Savanorių prospekte veikia „Maxima“ parduotuvė, gamybos cechas, administracijos bei logistikos padaliniai.

Su vieno tinklo „Norfa“ savininkais susijusi bendrovė „Rivona“ 2017 metais valdomoje buvusios „Vilniaus vingio“ gamyklos teritorijoje Savanorių prospekte taip pat planuoja statyti naują administracinį pastatą su automobilių saugykla. Į dalį pastato ketinama perkelti dalį įmonės administracijos, o kitas patalpas – nuomoti.

Kol kas plėtra Giraitės gatvės teritorijoje stringa architektų bendruomenei kreipusis į Kultūros paveldo departamentą ir šiam pradėjus pastato įtraukimo į Kultūros paveldo registrą procedūras.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas ir niokojamas kultūros paveldo pastatas Giraitės gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas ir niokojamas kultūros paveldo pastatas Giraitės gatvėje

Dar balandį Kauno rajone „Lidl Lietuva“atidarė logistikos centrą, investicijos į kurį siekė 38 mln. eurų. Prieš metus įmonė taip pat įsigijo buvusį sostinės Kelių policijos pastatą su teritorija Giraitės gatvėje ir čia planuoja statyti biurų parką, į kurį būtų investuota 40 mln. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
informacija
LIDL LIETUVA, UAB biuras
Darbuotojų sk.: 1571
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką