Šalies vadovės teigimu, kol kas per anksti daryti išvadas dėl Europos Komisijos siūlymo struktūrinę paramą sieti su bendruoju vidaus produktu (BVP), nes kol kas diskusijos tik prasideda.
„Svarbiausias Lietuvos tikslas, kad visas bendras paketas nebūtų diskriminacinis, kad Lietuva nebūtų mažiau įvertinta arba kažkaip kitaip išskirta negu kitos šalys, kad traktuotė būtų vienoda ir kad Lietuva pasistengtų apginti savo pozicijas ir gautų ne mažiau negu buvo“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, taip pat svarbu bus sutarti, koks laikotarpis gali būti imamas kaip pagrindas, skaičiuojant išmokų dydį, nes 2009 metais Lietuvos ekonomika patyrė didžiulį nuosmukį.
„Diskutuoti atskiro vieno fondelio limitavimus dar yra per anksti ir beprasmiška“, – sakė prezidentė.
„Labai priklausys nuo to, koks laikotarpis bus imamas už referenciją, ar tai 2009, ar dar kokie metai. Mes žinome, kad įvairios šalys įvairiai atrodė. Mums, pavyzdžiui, 2009-2010 metai būtų labai nepalankus laikotarpis, nes mūsų BVP buvo labai nukritęs“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Tai diskusijų pradžia, o tai, kad visada kiekvienu laikotarpiu siūlomi nauji variantai – tai yra tradicija, tai visiškai priimtina. Bet svarbiausia išlaikyti ir biudžetą bendraeuropinį, ir kaimo rėmimo programą, ir tiesioginių išmokų politiką, kad ji būtų nediskriminacinė naujųjų šalių atžvilgiu, ir Lietuvos taip pat“, – pridūrė ji.
Lietuva kritiškai įvertino Europos Komisijos siūlymą riboti ES struktūrinę paramą, nes tai lemtų rimtą Lietuvai skiriamo finansavimo 2014–2020 metais sumažėjimą. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vengrijos ministrai pirmininkai rugsėjo viduryje pasirašė bendrą laišką Europos Komisijos pirmininkui, kuriuo raginama keisti EK pasiūlymus.
Lietuvai 2007-2013 metams skirta 6,8 mlrd. eurų ES struktūrinės pagalbos. Anot naujienų agentūros „Reuters“, išankstiniai skaičiavimai rodo, kad pagal naująjį pasiūlymą pagalba sumažėtų 9 procentais.
