„Jeigu padėtis nesikeis, visi prezidentės pažadai pasitelkti įstatymus viena ar kita forma bus vykdomi“, – po susitikimo žurnalistams perdavė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Jo teigimu, šių metų rugsėjį ar spalį, jeigu palygintume su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, matytume, kad svarbiausių maisto produktų kainos ūgtelėjo 30–40 procentų. Todėl prezidentė paragino prekybininkus, kad sunkmečio našta nebūtų perkelta vien pirkėjams ant pečių, o ją dalytųsi visi.
„Prezidentė paragino ieškoti galimybių, kaip būtų galima prekybos tinkluose subalansuoti kainas, kad būtiniausi maisto produktai nebrangtų taip drastiškai“, – sakė L.Balsys.
Jis pridūrė, kad jeigu maisto produktų kainos nemažės, visi prezidentės pažadai pasitelkti įstatymus viena ar kita forma bus vykdomi.
Prekybininkai: antkainiai nedidėjo
Bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Gintaras Jasinskas žurnalistams sakė nesutinkantis su kaltinimais, kad pastaruoju metu itin smarkiai išaugo prekybininkų antkainiai ir dėl to pabrango maisto produktai.
„Mes tikrai nesutinkame. Todėl šios diskusijos ir vyksta. Mūsų dalis kainoje per 2 metų laikotarpį yra nepadidėjusi“, – tikino G.Jasinskas.
Bendrovės „Rimi Lietuva“ vadovo pareigas laikinai einantis Skirmantas Baublys taip pat teigė, kad antkainiai nedidėjo. „Mūsų dalis mažėjo, spaudžiame, kad ir jų dalis mažėtų. Kai kuriems produktams taikome minusinius antkainius“, – kalbėjo S.Baublys.
„Iki“ generalinis direktorius Marcelis Harasztis tvirtino, kad per pastaruosius dvejus metus antkainiai jo atstovaujamame prekybos tinkle nuolat mažėjo, o ne didėjo.
„Šiuo metu neturiu įgaliojimų pasakyti, kokie pas mus yra antkainiai kiekvienam produktui atskirai. Bet vidutiniai antkainiai yra mažesni negu pernai“, – sakė M.Harasztis.
Kai kurie produktai gali brangti
Anot G.Jasinsko, didėjančias maisto produktų kainas lemia objektyvios priežastys: „Tai yra grūdų brangimas, tai yra žaliavų brangimas, tai yra pasaulio rinkos. Brangsta produktai, ne tik pienas ir duona, brangsta kava. Tai susiję su pasaulio rinkomis. Mes esame pasaulio dalis, turime tai pripažinti ir mus pasaulyje vykstantys pokyčiai tikrai veikia. Dėl to ir manome, kad tos priežastys yra objektyvios.“
Anot jo, kainų pakeitimus „Maxima LT“ gauna iš tiekėjų. Šiandien bendrovė turi 18 pranešimų iš pieno ir duonos tiekėjų apie kainų didėjimą. Jis pridūrė, kad dėl rinkos sąlygų gali brangti ir bulvės, nes pastebimas jų trūkumas.
Kai kurių produktų, pavyzdžiui, kruopų, kainos, G.Jasinsko teigimu, jau pasiekė aukštumas ir gali būti, kad ateityje mažės.
G.Jasinskas sakė, kad bendrovė supranta prezidentės raginimus peržiūrėti maisto produktų kainas ir mėgins į juos atsižvelgti. „Stengsimės, kad brangimas būtų kuo vėliau ir kuo mažesnis“, – apie ateitį kalbėjo „Maximos LT“ vadovas.
Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sakė, kad „Norfos“ prekybos tinklas visą laiką siekė, kad kainos būtų kuo mažesnės, ir to sieks ateityje. „Noro visada buvo ir bus. O galimybės... Visada sakiau ir sakysiu, niekados nėra 100 proc. visos galimybės išnaudotos. Kiek galėsime, tiek bandysime“, – apie kainų mažinimą svarstė D.Dundulis.
„Suprantame prezidentės rūpestį dėl kainų ir esame pasiruošę įnešti savo indėlį į tai, kad kainų augimas būtų mažesnis“, – sakė „Iki“ generalinis direktorius.
Pernykščiai rezultatai
Praėjusiais metais bendrovė „Maxima LT“ uždirbo 157,6 mln. Lt pelno. „Metinė apyvarta – 5,5 mlrd. Lt. Tai yra 2,8 proc. apyvartos. Ar tai daug, spręskite patys“, – sakė G.Jasinskas. Jo teigimu, panašaus pelno bendrovė tikisi ir šiais metais.
„Norfos mažmena“ pernai gavo 2,8 mln. pelno. D.Dundulio teigimu, tai yra 0,15 proc. apyvartos.
Bendrovė „Rimi Lietuva“ pernai dirbo nuostolingai. S.Baublio teigimu, nuostoliai siekė apie 20 mln. Lt.
Bendrovės „Palink”, valdančios prekybos tinklus „Iki“, „Ikiukas“ ir „Cento“ Lietuvoje bei Latvijoje, konsoliduota apyvarta (be PVM) 2009 m. siekė 2,04 mlrd. Lt.
